Rikis labai myli paneles

Noriu ir aš papasakoti apie savo lepūnėlį ir supažindinti su savo augintiniu, kurio vardas Rikis. Jis nėra veislinis šuo, bet man jis pats mylimiausias.

Su mumis Rikis gyvena jau 7 metus. Sesuo labai užsimanė šuns, kurį galėtų laikyti kambaryje. Mama spyriojosi, bet tėtis sako: „tegu laiko, jei ką po to galės lauke po kiemą lakstyti, juk nuosavame name gyvenam“. Aš kažkaip buvau neutrali šioje situacijoje, net nepagalvojau, kad jis taps toks svarbus man.

{pic:1}

Kaip tik tuo metu tėvų draugų kalytė turėjo susilaukti šuniukų, tai iškart vieną ir užsisakė. Gimus šunyčiams sesuo važiuodavo kas savaitę jų lankyti, kol atėjo ta diena, kai jau galėjom pasiimti savo šuniuką. Išsirinkti buvo paprasta, visi buvo šuniukai (t.y. vyriškos lyties) ir juodi, negalėjai jų atskirti, nes visi vienodi.

{pic:2}

Pasiėmė sesuo tą, kuris buvo arčiausiai, ir parsivežė namo. Pamačius jį, nusišypsojau. Nuo tada jis tapo labiau mano nei sesers šuo, nes nuolat su juo užsiimdavau, vesdavau į lauką, žaisdavau. Šiuo metu mūsų šeimoj jis užima svarbią vietą. Kai vieną kartą buvo dingęs, mes su sese ir mama verkėm, o tėtis su seneliu išlėkė jo visur ieškot. Visiems jis labai brangus.

Jis labai supratingas, skiria net kelis žodžius, pavyzdžiui, „laukelis“ (lekia tada prie durų, nes žino, kad eis į lauka), „parėjo“ (lipa ant fotelio ir žiūri pro langą, kas čia parėjo), „važiuojam“ (lekia prie mašinos, nes žino, kad važiuosim kažkur), „apapa“ (laikas eit miegot, baigėsi visi žaidimai, bet į šį žodį reaguoja tik vakare), „kamuoliukas“ (atneša savo kamuoliuką).

Mes specialiai to nemokėme, jis pats laikui bėgant pradėjo reaguot į šiuos žodžius, nes nuolat kartojom.

Rikis taip pat labai turi gerą atmintį. Užtenka tą patį veiksmą pakartoti keletą kartų ir jis iškart atsimena, ką reikia daryti. Aš grįždama iš mokslų porą kartų jam parvežiau skanėstų ir jis jau po kelių tų kartų, pamatęs mane su didele raudona rankine, reikalauja skanėstų.

Mano augintinis labai myli paneles, nes pas mus nuolat lankydavosi draugės, be to, mūsų šeimoje daugiau moterų. Jei ateina moteris, Rikis kaip vyras maivosi, apsiverčia, myluojasi. Su vyrais sunkiau – pripažįsta tik tėtį, senelį, mano vyrą, krikšto tėvą ir kaimyną, kitus puola.

Galėčiau pasakoti ir pasakoti, nes jis nuolat mane stebina savo pokštais. Įdomu, kaip mano lepūnėlis reaguos į mano vaikelį, kuris jau pavasarį gims.

Būsimoji mamytė Asta (astonja)