Jolantos blogas: Ruošiamės į MOKYKLĖLĘ

Nuo ko prasidėjo mūsų pasiruošimas į mokyklą? Be abejo, nuo mokyklos ir mokytojos pasirinkimo. Kaip jau minėjau, mokyklą rinkomės tą pačią, kurią dar vis lanko brolis. 

Mokykloje formuojamos tik trys pirmokėlių klasės, tad pasirinkti mokytoją galėjome vieną iš trijų. Prasidėjo klausinėjimo, informacijos rinkimo etapas, kuri mokytoja „geriausia“. Tikiu, visos geros, bet visgi reikia išsirinkti vieną.
Pareiškimą į mokyklą parašėme spalio mėnesį, ir tik visai neseniai sužinojome, kad tikrai patekome pas pasirinktą mokytoją.  Klasė suformuota, joje turėtų būti 24 vaikučiai, 9 berniukai  ir 15 mergaičių. Daug, kitose klasėse bus po 18, būna, kad laikui bėgant dar keičiasi skaičius. Taip yra todėl, kad pasirinkom populiariausią mokytoją.
Jei kalbant apie visus būtinus daiktus pirmokui, visiškai esame pasiruošę. Nepirkome tik pratybų. Perkame paprastus, praktiškus daiktus, neieškome pačių geriausių, ar gražiausių. Daug priemonių: teptukų, spalvotų popierių, klijų, įvairių dažų , plastilinų, piešimo sąsiuvinių mūsų namuose yra pastoviai, tai tiesiog perrinkome ir atidėjom vienus mokyklai, kitus namuose daromiem darbeliams.
Prie rašomo stalo teks įsitekti abiems mokinukams,  problema, kad stalčiai tik keturi, todėl užsakėme atskirą stalčių spintelę, derančią prie rašomo stalo. Norisi, kad būtų pakankamai vietos. Nors ir taip aišku, kad ir kiek tos vietos yra, rast reikiamą daiktą būna sudėtinga.
Sveikatos pažymos, foto nuotraukos dokumentams, seniai guli stalčiuje. Airidas labai mažutis ( jo ūgis tik 113 cm. ), tai vis juokaujam, kad kuprinę neš  iš paskos mama, arba brolis. Jis ir pats, po to kai poliklinikoje pasakė, kad ūgis per mažas, visiems pasakoja, kad galėtų eiti į mokyklą, jam dar reikia paaugti. Ir įsitikinęs, kad tikrai iki rugsėjo pirmosios paaugs.
Labai daug kalbame apie ėjimą į mokyklą, apie pačią rugsėjo pirmosios šventę, apie tai kaip vyksta pamokos. Į pokalbius įtraukiame brolį, kad dalintųsi savo prisiminimais.
Dar pradėjau bijoti to momento, kai pirmokėlius paima vesti vyresnių klasių mokiniai. Airidas labai nemėgsta kai jį kalbina nepažįstami žmonės, privengia bet kokio kontakto su svetimais, todėl neramu, kad neapsiverktų, neįsikibtų į „mamos sijoną“. Žiūrinėjame nuotraukas iš brolio albumų, ir internete, aiškiname kad tai graži šventės dalis, kai patys mažiausi, ir patys didžiausi tos mokyklos mokiniai susikimba už rankų ir žengia į mokyklą. Labai viliuosi, kad mes paruošime vaiką, ir jis nebijos to momento.
Mums labai svarbu, kad rytas prasidėtų šventiškai, truputį puošime namus, bus šventiški pusryčiai ir dovanos... Mokslo ir žinių diena mums prilygsta gimtadieniams, todėl turi būti ir vaišių ir staigmenų, malonių dovanėlių.
Jau prieš  kelis metus suplanavau, kad mano atostogos sutaptų su Airido mokslo metų pradžia. Labai tuo džiaugiuosi, kad ir išeinant ir grįžtant iš mokyklos galėsiu būti šalia, galėsiu iškart sužinoti visus džiaugsmus ir rūpesčius.
Pavasarį per pažintinę savaitę su mokykla, Airidas jau susipažino ir su būsimomis mokytojomis ir su klasėmis. Jam labai patiko viena mokytoja, deja ne ta, kurią pasirinkome. Tai mamai truputį smilktelėjo širdelę...
O mes jau pradėjome keliones į mokyklą. Norim, kad Airidas gerai pažintų savo būsimą mokyklą, nebaugintų jos aplinka, koridoriai. Pačioje mokykloje dar daug nevaikštinėjome, daugiau dėmesio skiriame aplinkai, ir pačiai kelionei. Mokyklėlė mūsų netoli, pėsčiomis  užtrunkame 15 minučių. Airidą į mokyklą ir iš jos vežios tėtis, bet manau ateis laikas kai galės parkeliauti ir vienas.
Kiek žinau veikia mūsų mokykloje ir popamokinės grupės pradinukams, kur vaikai žaidžia, daro namų darbus. Bet man tai nepriimtina, aš namie vaikui galiu skirti daugiau dėmesio, ir laisvą laiką galime praleisti kokybiškiau, tad  mūsų planuose grupės nėra.
O dienas iki to didžiojo įvykio jau skaičiuojame, ir net su nekantrumu...

Projekto "Pirmas kartas" rėmėjas - Stephenjoseph.lt