Sveikos
seniai rašiau, bet nelabai kuo turiu pasidžiaugti. Kažkaip ilgai užtruko Elzei ta adaptacija - vis dar verkia ir verkia rytais. Jau atsikelusi sako verksiu darželyje, tai aš kartais pagalvoju, kad ji čia sau įsikalba tą verkimą. Pabendravus su auklėtojomis atrodo lyg viskas ir gerai nei ji verkia nei dar ten kažkas yra.
O geriausia būna kai paklausiu kaip sekėsi darželyje sako blogai - neduoda valgyti. Tai as jai sakau reiks barti auklėtojas. Tai ji visai neprieštarauja ir dar nuėjusi į darželį man tai primena. Bet su auklėtojomis pakalbėjus, jos sakė, kad jau Elzė apetitu nesiskundžia.
Na va taip ir gyvenam. Pogulį darželyje miega sėkmingai, su vaikais sutaria kaip ir puikiai. Praeitą savaitę tai net vienam berniukui vis padėdavo verkti. Na, kad tik tas rytinis atsisveikinimas vis dar kelia rūpesčių , bet gal kaip nors jį įveiksime. Svarbiausia, kad nesusirgtų ir vėl nereiktų pradėti nuo pradžios.
