Tęsiame pokalbius „nepatogiomis“ temomis su medicinos klinikos „Mirameda” seksologu, psichiatru ir vienu iš knygos „Pokalbiai apie seksą” autoriumi Viktoru Šapurovu. Iš mamų pasakojimų galima susidaryti įspūdį, kad požiūris į nuogumą šeimose yra dvejopas - vieni prausiasi, eina persirengti nesislapstydami, o kiti stengiasi, kad bent jau priešingos lyties šeimos nario vaikas nuogo nepamatytų. Kaip geriau elgtis vaiko atžvilgiu?
„Iš tiesų, patarti sunku, nes situacija yra dvejopa. Jeigu šeimoje nuo vaikystės nuogumas nėra slepiamas, tai nėra blogai. Problemos atsiranda tuomet, kai vaikas paauga, išeina į viešumą ir nesupranta, kodėl kiti taip nedaro. Jeigu visose šeimose vaikščiotume nuogi, visiems būtų gerai, bet dabar taip nėra, todėl vaikas gali pats to nesuvokdamas elgtis neadekvačiai situacijai - darželyje norės išsirengti ar mokyklos duše nematys reikalo dangstytis. Nuogumas yra sveikas požiūris į kūną, bet mūsų visuomenė to nepriima, todėl patarčiau auklėti vaikus taip, kad jie vėliau nejaustų diskomforto.
Trys metai yra riba, kuomet vaikas pradeda suvokti savo lytiškumą ir nuo to amžiaus siūlau tėvams atskirai rengtis ir praustis. Taip pat ir vaikai jau turėtų priprasti būti nuogi tik su tos pačios lyties asmeniu - mergaitę turėtų maudyti mama, o berniuką tėtis. Ta pati situacija nuėjus į baseiną ar vandens pramogų parką. Nerekomenduoju vestis mergaitės į vyrų persirengimo kabiną. Tegu geriau ji pati ar paprašykite aplinkinių pagalbos, nei maža mergaitė bus tarp daug nuogų vyrų. Tai nėra sveika.“
