Tęsiame penktadienio pokalbius su medicinos klinikos “Mirameda” seksologu, psichiatru ir vienu iš knygos “Pokalbiai apie seksą” autoriumi Viktoru Šapurovu. Šįkart teiraujamės apie tai, kaip vaikams paaiškinti, iš kur atsiranda vaikai ir kada verta kalbėti lytinio švietimo temomis?
„Manau, kad šiais laikais pasakoti apie gandrus būtų keista ir nenustebčiau, kad trejų metų vaikas pagalvotų, jog mama arba jį apgaudinėja.
Trys metai jau yra ta riba, kuomet galima apie visa tai kalbėti kaip suaugusiems ir nekurti pasakų. Lytinį ugdymą rekomenduoti nuo paprasčiausių atsakymų į vaikui iškylančius klausimus. Nereikia pasakoti ko jis neklausia ar kurti istorijų.
Iš kur atsiranda vaikai? Atsakykite - dviejų ląstelių, vyriškos ir moteriškos, kurios matomos tik pro mikroskopą, jos susitinka mamos pilvelyje, o po devynių mėnesių užauga vaikutis, kuris išeina iš mamos kūno. Atsakymus derinkite prie vaiko amžiaus, nemeluokite, bet papasakokite paprastesniais žodžiais, nedetalizuokite.
Dešimtmečiui jau galite pasakyti kas ir kaip.
Nebijokite kalbėti savais žodžiais, papasakokite, kaip mylėjote mažylį, kai jis buvo jūsų pilvelyje, kaip jį nešiojote. Pasakokite, kad tėtis įdėjo tą ląstelę, todėl jis užaugo, turiu ir tėčio, ir mamos bruožų.
Ikimokyklinukams, pradinukams užtenka žinoti pačią anatomiją, žmogaus kūno fiziologiją. Apie patį lytinį aktą reikia pasakoti prieš lytinį brendimą 10-tais 11-tais metais. Lytinio švietimo tikslas - iš anksto suteikti informaciją vaikui, kad jis jos neieškotų jau subrendęs. Kai viską žinai, iš anksto ramiai lauki, žinai kas kaip bus.
Vaikaims neakcentuojame, jog lytinis aktas yra malonu."
