Simono pirmasis mėnuo mokykloje

Rugsėjo mėnuo jau į pabaigą, skubu dalintis mūsų pirmojo mėnesio įspūdžiais.

Mūsų Simonas "pametęs galvą" dėl mokyklos. Nesitikėjau šitiek entuziazmo, tiek noro mokytis, lankyti pamokas. Didžiausias privalumas, kad mūsų pirmokėlio mokytoja tiesiog tobula. Rūpestinga, dėmesinga, empatiška, ir kas svarbiausia moka suderinti griežtumą su humoru, ir vaikam net nekyla minčių, kažką blogo iškrėsti. Grįžęs sūnus dalinasi dienos įspūdžiais, kaip ir ką mokėsi, ką darė, ką veikė ir kas jam labai patiko. Kol kas "nepatiko" žodžio negirdėjome, tikiuosi,kad artimiausiu metu ir neišgirsime:)

Šį mėnesį teko savaitėlę pailsėti ir namuse. Buvo užpuolusios ligos ir ne šiaip kokios - pūlinga angina. Bet vaikinas tiek sielojosi,kad jis namie, kad teko prisigalvoti visokių užduočių ir motyvacijos,kad vaikas sveiko kaip "ant mielių". Žinoma, namuose mes netinginiavome. Kontaktavome su mokytoja ir sąžiningai atlikinėjome namų darbus, laikėmes grafiko ir vaikas keliavo neatsilikęs nuo bendraklasių.

Simonas jau turi nemažai draugų, kuriais labai džiaugiasi ir net gi vieną kartą jau išgirdau sūnaus priekaištą, kodėl taip anksti atvykau jo pasiimti. Jis mielai lieka prailgintoje grupėje, kurioje ne tik spėja paruošti pamokas, bet ir pažaisti su draugais.

Nuo spalio mėnesio mūsų lauks dar intensyvesnis grafikas, nes prasidės popamokiniai būreliai, iš kurių ne visi bus mokykloje, tad teks mamytei ar tėveliui vakarais dar ir vairuotoju "padirbėti". Džiaugiamės, kad vaikas noriai visur dalyvauja, keliasi be didelio vargo ir kupinas jėgų ir teigiamų emocijų laukia pirmadienio :)