Statome rūmus Paukšteliams

Sulaukiame Paukštuko Nr. 24. Birutėlei atneša dovanų saldainiuką ir užduotėlę, kurios pagalba būtų atsidėkota paukšteliams, kurie mus lankė kas rytą.

Birutėlė pradeda darbuotis.

Ji staiga pastato paukštukams rūmus ir mes manome, kad paukštukai apsidžiaugs.

Dar savo džiaugsmą atvaizduoja popieriaus lape.

Užduotėlę atlikome, todėl galime skaityti ir vartyti knygelė „Raudonkepuraitė“. Pradedame.

„Kartą senų senovėje buvo viena mergaitė ir gyveno ji su savo mama mažoje jaukioje trobelėje prie miško. Mergaitę žmonės vadino Raudonkepuraite, nes ji dažnai dėvėdavo raudoną apsiaustėlį su kapišonu.

Mergaitė mielai gobdavosi šiuo apsiaustėliu, nes jį buvo gavusi iš savo močiutės, kuri gyveno namelyje už miško ir labai mylėjo Raudonkepuraitę. Vieną dieną mama priruošė Raudonkepuraitei pilną krepšelį įvairiausių gėrybių.

Pridėjo obuoliukų, kriaušaičių, braškių, taip pat skanių pyragėlių, kuriuos pati buvo iškepusi, sūrio ir gabalėlį mėsos bei didelį išdabintą tortą.

Pasikvietusi Raudonkepuraitę mama tarė:

- Būtų gerai, Raudonkepuraite, jei nuneštumei močiutei krepšelį su šitais skanumynais. Ji truputį serga ir tikrai apsidžiaugs sulaukusi ko nors skanaus. Ne mažiau apsidžiaugs ir tave išvydusi. Vos tik tave pamačiusi, kaipmat pamirš visas ligas.

Raudonkepuraitė net pašoko iš džiaugsmo ir nedelsdama išsiruošė į kelionę... „

Ech...jaunoji menininkė užmigo...teks pasakaitę  tęsti vėliau, kai išbus... O tuo tarpu mes su Jumis atsisveikiname ir tariame: „Iki pasimatymo rytoj“