"Beveik kaip knygoje, bet man spektaklis gal labiau patiko", - po Vilniaus kamerinio teatro spektaklio „Plėšikas Hocenplocas“ prisipažino dukra Saulė.
Tikrai neprašovėme, šiandien apsilankę šiame nuotaikingame spektaklyje, nors mintis tokiu oru geriau kojos į lauką nekelti visai viliojo.
Na ir duosiu žodį vienuolikmetei, juk vaikai - geriausi kritikai:
Man labiausiai patiko pats plėšikas Hocenplocas. Nes jis buvo kitoks nei kiti plėšikai. Jis buvo juokingas ir painiodavo patarles. Tarkim, vietoj "tau bus riesta", jis sakydavo "tau bus lenkta". Arba jis nesakydavo "atsarga gėdos nedaro", o "atsarga ir pelenuose žiba".
Plėšikai šiaip juk turi ką nors pavogti, plėšti, o Hocenplocas kartą paėmė iš senelės kavos malūnėlį ir dar slyvų pyragą, nes buvo jos gimtadienis. Bet jis visai buvo nebaisus. Plėšikas turėjo pistoletą, bet jis buvo užtaisytas ne kulkomis, o kvapniaisiais pipirais ;)
Dar Hocenplocas nemokėjo skaityti. Kai jis bandė perskaityti užrašą "Atsargiai - auksas!", pirmiausia prisiminė raidę A - sudėdamas iš delnų stogelį virš galvos, T - sukryžiavo rankas, o S - pats susiraitė kaip s raidė. Buvo labai linksma tai matyti.
Patariame visiems - ir mažiems, ir dideliems - apsilankyti ir pamatyti šią linksmą istoriją!
