Štai ir prabėgo pirmasis naujų mokslo metų mėnuo ir Elijo pirmas mėnesiukas darželyje. Kaip buvo smagu pirmająją dieną ir kaip prasidėjo sunkumai, kai teko antrą dieną palikti vieną darželyje ir prasidėjo tikroji adaptacija.
Taigi antrą dieną Eliją palikom valandai vieną grupėje. Trumpai atsisveikinome ir įdaviau auklėtojai. Buvo baisu. Kokia buvau rami iki išleidžiant vaiką į darželį, tai dabar pasidarė labai baisu abiem. Bet reikėjo išlikti ramiai, tvirtai ir užtikrintai. Vaikiukas gerose rankose, darželis bus antrieji namai. Bet mažasis pirmą dieną praverkė ir prasėdėjo ant kėdutės laukdamas kol mama ateis. O pamatęs mane dar garsiau pradėjo verkti. Kai nusiramino, buvo tikrąja to žodžio prasme išbadėjęs, tad namie arba valgėm arba buvom apsikabinę.
Trečiąją dieną palikau 1,5 val. Buvo dar sunkiau atsisveikinti. Vėl ašaros, laukimas ir nieko nevalgymas grupėje. Pasiėmusi iš darželio skubėdavom pasikrauti gerų emocijų, tad prisivalgę iki soties daug laiko leisdavom lauke, ėjom į žaidimų kambarius prasiblaškyti.
Nuo ketvirtadienio į darželį keliavom su tėčiu, aš palydėdavau vyresnėlę į grupę, tėtis mažiuką. Nes jau nuo nubudimo namie prasidėjo klykimas "mama ne", kad tik neitume į darželį. Palikom iki pietų. Išalkęs Elijas jau pradėjo valgyti pietus darželyje. Bet atėjus pasiimti dar buvo daug ašarėlių.
Taip sekė kitos dienos, nuo ryto - ašaros, atsisveikinant rėkimas. Bet grupėje Elijas jau greičiau nusiramindavo ir pradėjo domėtis aplinka, pusryčių nevalgė, bet kartais paragaudavo vaisių priešpiečiams ir pietus jau sušveisdavo iki paskutinio kąsnio. Matėsi pažanga. Antros savaitės gale jau pasiemiau su šypsena ir stipriu apkabinimu. Žingsnelis po žingsnelio judam į priekį. Bet kasdien grupėje atsirasdavo naujokų ir vėl skambėdavo pusė grupės. Labai sunku klausyti kaip verkia ir rauda mažyliai. Kaip sunku auklėtojoms dirbti. Man kaip mamai plyšta širdis kai girdžiu jų verksmus. Pradžioj pati laikiausi, o su laiku pati suskydau :) Adaptacija paveikė visą šeimą, visiems reikia laiko apsiprasti prie pokyčių ir atsiskyrimo.
Trečią savaitę lankėm tris dieneles, na ir prikibo Sloga. Tai kiek vaikui buvo džiaugsmo, kai likom namie, o mano vidų užplūdo ramybė, kad likom dviese ir nereikėjo plėšytis paliekant darželyje.
Taip užbaigėm pirmąjį mėnesį, gerai atlaikėm ligų atžvilgiu, kad baisiai neapsirgom, slogytę vis dar gydomės, bet į lauką galim eiti ir dar kurį laiką pabūsim namuose dėl sesės (laukiam adenoidų šalinimo operacijos), na o spalį bandysim vėl sugrįžti į darželį. Viliuosi, kad nebus taip baisu kaip pirmąją savaitę, nes Elijas jau suprato, kad mama visada ateis, kad darželyje yra ir smagių dalykėlių, ne tik atsiskyrimo siaubas. O anksčiau ar vėliau šią baimę teks įveikti mums visiems.
