Susipažinimas su Tajum

Negaliu patikėti, kad mano pirmagimis berniukas rugpjūčio 3 dieną atšventė antrąjį gimtadienį ir jau greitai pradės lankyti darželį. Pirmąjį straipsnį rašau tik dabar, nes turėjome intensyvias atostogas ( norėjome išnaudoti laiką iki darželio ir mano grįžimo į darbą, kuo aktyviau). Mūsų šeima dievina keliones, visur visur visur žinoma pasiimame ir savo pypliuką, kuris puikiai jaučiasi bet kurioje naujoje vietoje su tėveliais (svarbiausia, kad mama būtų bet kada šalia). 

Taigi didysis pomėgis kelionės. Tajui svarbiausia, kad būtų smėlio, vandens arba motociklų. Motociklų manija prasidėjo gegužės mėnesį Italijoje. Tajus visur pastebi motociklus, kuriuos vadina wow, vaikiškas mašinas, dviračius, balansinius dviračius ir paspirtukus pro kuriuos ramiai nepraeiname.

Kita aistra - knygos! Nei dienos be knygučių. Visur jas vežiojamės, vartom, skaitom. Galbūt pomėgis knygom paveldėtas iš manęs, negaliu ramiai praeiti pro knygas, atrodo noriu vaikui ir tos ir tos. Mėgstame ir knygutes su lipdukais (bando užklijuoti lipdukus lygiai lygiai, perklijuoja iki kol pavyksta nors ir nemokinau tokio tikslumo).

Taip pat būtinas žaislas kamuoliukas bet koks, bet kokio dydžio (jei nėra kamuolio, tinka ir kankorėžis ar gilė). Kamuolį vadina AKA.

Dar kitas pomėgis - lego

Tajus yra aktyvus, judrus, linksmas vaikas. Mėgsta išdykauti , šokti. Ypatingai prisirišęs prie manęs. Prisirišimą galbūt paskatino sunkus, komplikuotas gimdymas po kurio buvome atskirti vienas nuo kito ir ilgas maitinimas motinos pienu. Maitinti nutraukiau, kai jam buvo 1m.10mėn., o nutraukiau dėl pasiruošimo darželiui.

Su nekantrumu laukiame darželio - naujo etapo. Darželio rinktis negalėjome, Vilniuje Naujamiesčio rajone negavome, papuolėme į arčiausiai esantį namų. Girdėjome gerų atsiliepimų ir tikimės visi nerimai išsisklaidys ir lengvai praeis adaptacija.

Pirmasis nerimas dėl prisirišimo prie manęs (dar niekada niekam nebuvau palikusi vieno, tetukas nesiskaito).

Antrasis nerimas - valgymas ( labai nevalgiukas ir reik lakstyt paskui, kad nors kiek pavalgytų)

Trečiasis nerimas - pietų miegutis. Nors savaitė iki gimtadienio pats pradėjo migdytis atsigulęs šalia manęs. Anksčiau reikėdavo tik nešioti.

Ketvirtas nerimas - baisu, kad kiti vaikai neskriaustų, kai nepasidalins žaislais. Iki vasaros vaikas dalindavosi žaislais, buvo diplomatiškas ir atiduodavo jei kitam to paties reikdavo, dabar jau kovoja, jeigu kas nors bando atimti, nebepasiduoda. Bet susitarti vusada įmanoma, reikia gražiai jo paprašyti, pasiūlyti ką nors kitą ir duos pasidžiaugti ir kitiems tuo žaisliuku.

Penktas nerimas - ar ras kalbą su auklėtoja ir vaikučiais. 

Viskas yra išgyvenama ir prisitaikoma, taigi viskas bus gerai ir darželyje smagu!