Susipažinkime: Kamila ir Paulina ruošiasi darželiui

Štai ir mano damos:) gimusios 09-10, tad pradės lankyti darželį prieš pat savo 2-uosius metus. Dukrytės gimė išnešiotos, svėrė abi po beveik 3kg, tad ligoninėje prabuvome 5 dienas ir namo. Pirmi 6 mėnesiai man kaip rūke... Vis sau turėdavau priminti, juk koks stebuklas, vienas gimdymas - o vaikai iš karto DU! Visa šeima stengėsi ir padedavo, kiek tik galėjo. Labiausiai, aišku, vyras mano darė be proto daug. Kėlėsi naktimis, nešiojo, maitino, keitė vystyklus, žaidė ir be galo, be krašto ir visam gyvenimui įsimylėjo:)))

Matytumėte mano mamos reakciją, kad VĖL bus dvi anūkėlės. Mano brolis taip pat turi dvynes, tik joms jau 6 metai. Mūsų turtingoji močiutė

Kai tik damutės pradėjo judėti (šliaužioti, ropoti ir galu gale vaikščioti), gyvenimas tiesiog nusidaže kitomis spalvomis:))

merginos mano abi labai smalsios, moka pačios pažaisti, aišku,kiekvienas žaidimas pasibaigia nesugebėjimu pasidalinti:)) labai mėgsta piešti (nebutinai tik ant popieriaus...), dėliones (ypač medines), lego, šokti su mama ir tėčiu (ypač ant rankyčių:)). o dabartinis topas tai lipdukų klijavimas knygutėse, bei  lėlių vežimėlio stumdymas, tiesa, Kamila dar mėgsta žiūrėti filmukus. Kartoja abi visus žodžius, tik ne visus ištaria taisyklingai. Abi labai ūmaus būdo, greitos, daug juokiasi. Viena be kitos negali, jei tik kuri dingtsa iš matymo, lekia ieškoti. Čia tik juokiasi, žaidžia, tuoj jau verkia susipešusios, bet iš karto vėl kartu dūksta. 

Darželis 

Antri metai namie tiesiog pralėkė. Net sunku patikėti, kad jau reikės keliauti į darbą, o merginas pratinti prie darželio...  Tik atrodo šventėme 1-ąjį gimtadienį, o jau antrasis ant nosies.

Su žodžiu darželis prasideda Didysis Mamos Nerimas:))) Darželį pasirinkome esantį arčiausiai namų - matome jį pro savo namų langus. Dvyniams didžiulė dovana Vilniuje, galima rinktis bet kurį darželį. Aišku, skaičiau ir domėjausi, klausinėjau mamų vedančių savo vaikus iš darželio, blogų atsiliepimų negirdėjau, tad ilgai nedvejojau. Yra mažaz TIK... namie šnekame lenkų kalba, o damos mano keliaus į lietuvių kalbos grupę... vis stengiuosi save raminti, kad tik merginos nepajustų mano nerimo. Vis pakalbu apie darželį, bent kartelį į savaitę einame aplink jį. Nuolat mąstau kaip jos pripras, kaip supras auklėtoją, kaip miegos ir dar daug kitų dalykų, dėl ko nerimauja ir kitos mamos. Tik vis guodžiu save, juk jos dvi, turėtų būti drąsiau, ar ne?

Sėkmės likimo draugams ir draugėms!!!