Šventės baigėsi - laikas dirbti!

Oi, štai ir  baigėsi  šventės. Atvirai pasakius - pavargau. Laimė, kad anglų mokyklėlėje Rugsėjo 1-oji  startavo ankstėliau. Ji buvo atžymėta koncertu.

Vėliau sekė iškilmingas atidarymas muzikos mokykloje. Čia irgi puošėmės kaip norėjome ir nešėmės savo išaugintą kardeliuką.

Tad  kardelių tradicija liko  išlaikyta.

Pasidžiaugsiu, kad dviejų valandų koncerto programa vaikui neprailgo, o labai liūdėjo, kad "taip greitai baigėsi".

Vėliau sekė dar viena šventė - dar viena pirmoji klasė, tik ji jau pradinėje.

Anksti ryte, pasirėde uniforma,   skubėjome į  šv.mišias.

Kiek buvo laimės laimužės, kai kunigėlis  vaikučius "krapijo".

Vaikas džiaugėsi, kad į bažnytėlę susirinko klasiokai, su kuriais susipažino teniso stovyklėlėje.

Vėliau patraukėme į mokyklos šventę.

Ten mus pasitiko mokytoja ir  jauki klasė. Viską pažystame, nes atlankėme birželio mėn. pažintines pamokėles.

Mokytoja nedraudė apžiūrėti  dovanų.

Radome net savo gimtadienį.

Perskaitėme taisykles.

Ir išėjome į kiemelį į iškilmingą šventę. Buvo labai smagu, tik labai, labai karšta... Na, mokykla nesuderino oro su Dievo kanceliarija, bet visvien  paliko neišdildomą prisiminimą. Vos neapsiverkiau, kad jau tokia didelė mano panelė, ir kad jau teks kopti į mokslo ir žinių aukštumas...

Kiemelyje  buvo karšta, bet smagu.

Po oficialios dalies patraukėme į klases.

Pavyko gauti norimą vietą.

Nusikirpo raktelį nuo mokslo ir žinių Karalystės spynos raktelį.

Gavo  mokinuko pasą.

Iš išplaukė į Žinių šalį.

Ar kelias bus banguotas- parodys laikas.

Šiame perijode - mamai sunkiausia. Ne, ne  vaikui, o mums, tevams. Net pagaunu save kodėl? Juk vaikas visko nori, o aš kažko baiminuosi, nerimauju...

Neramu ir tiek....Kodėl?

Gal, kad daug "kodėl"...