Praleidus antrąją savaitę dėl įkyrios slogos, buvo didelis nerimas, kaip viskas eisis toliau. Ar bus kažkoks tęstinumas - ar viskas iš naujo..?
Ryte rūbinėje verkiant dviems draugams, Vakaris prisijungė tokiu zyzimu labiau, nei verksmu. Ir tai trunka, pasak auklėtojos, kol lieka vienas. Auklėtojų žodžiais, prie Vakario ir prieiti nėra kada, nes laiką užima tie verksniukai, besiprašantys ant rankų. Vaikas nuolatos užsiėmęs, visada prisijungia į auklėtojos organizuojamą veiklą, puikiai valgo, sėdi ant puoduko. Neturi jokių miego draugų ir jokių ceremonijų, apart atsigulti ir miegoti.
Man tai glosto širdį ir kelia didelį pasididžiavimą, kad jis toks savarankiškas - dar neturintis dvejų.
Geriausio draugo neturi ir labiau renkasi žaisti vienas, bet muštynėse pirmas. Auklėtoja sakė, kad pradeda dirbti su tuo, beabejo mes jungiamės į bendradarbiavimą, kad to būtų kuo mažiau.
Negalėjau patikėti, kad viskas taip, palyginus, lengvai eisis. Prisidėjo tik dažnesni pabudimai naktį ir daugiau sisiuko avarijų. Bet matyt visgi stresas turi turėti savo pasekmes. Tiek pokyčių mažam žmogeliukui. Bet man belieka tik labai labai juo didžiuotis.
Į darželį keliaujame prieš pusryčius, maždaug 8:20val. Ryte veda tėtis, pasiimu aš. Prie rutinos dar pratinamės, nes Vakarį reikia žadinti. Dažniausiai šį malonumą pasilieka sesė, kasryt klausia, ar jau galiu žadinti brolį? O brolis visai smagiai atsikelia budinamas sesutės.
Geriausi draugai - su sese.
Kitą savaitę - 2-asis gimtadienis, tai ruoštis pradedame jau šį savaitgalį. ?
Ačiū už gražius žodžius!
Linkiu sveikatos ir kuo gražesnių dienų! ☺️
Išties - koks rimtas ir savarankiškas vyrukas!
Šaunuolis! Mums lyg slogyte lenda, pabusim keletą dienų namuciuose