Tapus mama, visas pasaulis apsisuko 180 laipsnių kampu

Tapus mama, visas pasaulis apsisuko 180 laipsnių kampu

17. Apr 2013, 07:00

 

Kol nebuvau mama, intencyviai studijavau, dirbau, siautėjau naktiniuose klubuose. Savo išvaizdai galėjau skirti valandų valandas…

 

Kol neturėjau savo vaikų, aš tikrai geriau žinojau, kaip juos auklėti, auginti, kaip ir ką pasakyti įvairiose situacijose. Dažnai net stebėdavausi, kaip tie „kitų“ vaikai „nemoka“ elgtis parduotuvėje, žaisdami ir pan. Nuolat sakydavau: „jau mano vaikai tai taip nedarys; jau mano vaikai tai nuo pat mažens bus labai išauklėti... ir pan.“

 

Draugėms, turinčioms vaikų, ir besiskundžiančioms, kad jaučiasi prastai, kad neturi laiko sau – nuolat žinojau, ką patarti! Tiesiog liepdavau nepamiršti savęs, savo pomėgių. Aiškindavau, kad reikia vyrui daugiau pareigų perleisti, taip liks laiko ir nagus susitvarkyt, ir knygą paskaityt...

 

Žodžiu, teoriškai buvau vos ne tobula...

Kai tik susilaukiau pirmagimio, visi mano „įgūdžiai“ ir „žinios“, kaip auginti vaiką, pražuvo... Supratau, kad dauguma mano minčių ir patirčių prasilenkė su realybe visiškai...

 

Buvau tokia pavargusi... Mažylis keldavosi begalę kartų per naktį, vyras manęs pakeisti negalėjo, nes vos pabudęs vaikutis ieškodavo krūties. Žinoma, kad man neužteko namiegotų naktų, aš kaip įmanydama siekiau namuose palaikyti tokią pat tvarką ir švarą, kokia buvo prieš gimstant sūneliui...

 

Dabar žinau, kad elgiausi visai neprotingai, bet tuo metu norėjau būti šauniausia mama, kuri sugeba ir namus išblizgint, ir valgyt ruošt, ir su vaiku būt visą parą... Taip ir gavosi, kad pavargusi mama ilgainiui praranda save... Tikrai ne taip įsivaizdavau vaiko auginimą.

 

Pradėjau ieškoti informacijos, kaip valdyti save, kaip elgiasi kitos mamos. Labiausiau padėjo internetiniai mamų portalai, forumai, beje, taip atradau ir Mamyčių klubą. Vėliau įsigijau ir specialios literatūros, abu su vyru lankėm pirmąjį „Šeimų universiteto“ kursą.

 

Auginam vaikus, nuolat galvodami, kokį pavyzdį jiems rodom. Jie tokie maži „papūgiukai“, kad neįtikėtina. Atsidūrę panašioje situacijoje, kokioje matė suaugusius, gali net intonacijas ir žodžius tuos pačius pakartot. Šeimoje stengiamės rodyt meilę, pagarbą vienas kitam ir aplinkiniams, stengiamės gerbti vienas kito norus.

Buvo laikas, kai maniau, kad vaikams būtina kuo daugiau pamatyti, išmokti elgtis įvairiose situacijose. Taip, tai būtina, bet mūsų patirtis parodė, kad viskam savas laikas.

 

Namuose užsisėdėjusiai mamai labai norisi ištrūkti į gyvenimą, buvusį įprastą prieš vaiko gimimą: pavaikščioti po parduotuves, pažiūrinėti naujienas, pasėdėti kavinėje, nueiti į kokį renginį. Renginiai greit atkrito, nes tiek pirmas, tiek antras vaikai buvo labai neramūs, neišeidavo niekur ramiai pasėdėti. Trukdydavom kitiems žiūrovams. Renginius pakeitė televizorius, parsisiųsti filmai.

 

Kavinėse teko apsilankyt, kol pirmasis vaikas buvo visai mažytis, dar nemokėjo vaikščiot. Vos pradėjo žingsniuot, jam visai neįdomu būdavo kur kas nori sėdėt, bėgdavo kur kojos neša ir labai priešindavosi aplinkos apribojimui. Kavines greit išmainėm į pasisėdėjimus namie, kur vaikui įprasta aplinka ir mums ramiau.

 

Namuose galim pasikviesti ir svečių. Tapo graži tradicija tarp draugų - vieni kitus kviestis pietų ar vakarienės, taip pakeiti aplinką ir ne visada reikia valgyti savo gamintą maistą.

 

Tapus mama, visas pasaulis apsisuko 180 laipsnių kampu.

 

Visi pokyčiai tik į gera!!! Dabar tikrai geriau suprantu kitus, ypatingai mamas. Žinau, kaip mamą gali įskaudinti grubus vaiko žodis. Pasikeitė vertybės, prioritetai. Niekad negalvojau, kad dėl laimingo vaiko pati galiu būt tokia laiminga, kad bemiegės naktys taip greit pasimiršta ir lieka tik gražūs prisiminimai, kad tokie maži vaikų pasiekimai gali suteikt tiek džiaugsmo, kad ašaros byra...

 

Matyt, dar daug ko nežinau, daug dar naujų patirčių ir jausmų ateityje. Vaikams augant ir pats augi!!! Kažkada man ši mintis tokia beprasmė buvo, o dabar tokia gili…

 

P.S. Gal labai išsiplėčiau su savo rašiniu, bet laukiuosi trečio vaikelio, tai tiek vėl naujų jausmų… Motinystės tema dabar visai kitokia atrodo… 

 

Jolanta

 

Konkursas „Tau, miela mama"

PIRMOJI SAVAITĖ "Motinystė suteikia sparnus"

Balandžio 11 - 17 d.

Laukiame jūsų pasvarstymų, gražių minčių apie MOTINYSTĘ... Ką jums tai reiškia, kokius išgyvenimus patiriate...Norime tiesiog išgirsti jūsų mintis iš savo gyvenimo ir patirties.

 

Savaitės laimėtojai dovanosime 2 elegantiškas KLEENEX DECOR servetėlių pakuotes!

 

 

Pagrindinė konkurso nugalėtoja gaus dvi Kleenex servetėlių pakuotes ir

nuostabią knygą "LAIMINGA VAIKYSTĖ"!

Knygoje - patarimai, kaip užauginti linksmą, sveiką ir savimi pasitikintį vaiką

 

1

DUONOS NAMAI dovanoja specialų MK simpatijos prizą!

Tai duonelė iš spelta miltų - sveika ir skanu!

1

 https://www.facebook.com/DuonosNamai

 

Speltos – viena seniausių grūdinių kultūrų. Jos buvo žinomos dar akmens amžiuje. Kitaip nei kitų veislių kviečių, speltų grūdai padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. Speltos neįsisavina mineralinių trąšų, todėl jos beveik neauginamos pramoniniu būdu. Tai genetiškai sveiki grūdai, atsparūs aplinkos užterštumui.

 

logo

 

 

17. Apr 2013, 16:07

Tikrai, to iškeist į nieką neįmanoma! Kiekviena gal vis kitaip priima tą situaciją, visos skirtingos esam. Tik, kad sunkių akimirkų visom būna tai tikrai 😉

17. Apr 2013, 15:53

Lygiai taip pat ir man buvo, kol laukiausi, viskas buvo idealizuota - svajoniu vaikas, svajoniu seima ir t.t., bet gimus suneliui pirma para buvo prazliumbta, del ko, parasiau savo bloge. Bijojau sulaukti kritikos ir izeidimu, kai parasiau savo teksta, nes dauguma raso labai poetiskai ir idealizuotai. Dabar matau, kad ne as viena isdrysau parasyti kokia sunki realybe auginti vaikus, taciau, nepaisant to, nekeisciau nieko.

jaldija jaldija 17. Apr 2013, 15:27

Tikroviška, realu 👍

17. Apr 2013, 08:54

Jolanta, mes viską supratome 😀 Nuoširdus ir atviras pasakojimas 😀

17. Apr 2013, 08:50

Kai išsiunčiau savo tekstuką MK redakcijai, pagalvojau, kad aiškiai į savaitės temą gal ir neatsakiau... Motinystė pirmiausia man nesuteikė sparnus, o nuleido ant žemės 😀, tik su patirtim, įgūdžiais atsiranda sparnai, kurių pagalba gali kilt. Arba... skaudžiai krist ir vėl kilt...