Ten, kur pildosi svajonės...

Jei dar nebuvote paslaptingame Montserato vienuolyne Barselonoje, Gintarė šiandien jus ten nuves. Savo pasakojimu.

Atgaivina kalnų vanduo

Montserato (Montserrat) vienuolynas įsikūręs aukštai kalnuose, Katalonijos provincijoje. Kelionė prasideda standartiškai. Viskas suplanuota iš anksto. Išsinuomoti viešbutukai, automobilis. Štai pro lėktuvo langą pamatome ir Barseloną. Pasirašę automobilio nuomos sutartį lekiame link tikslo.

Montserato vienuolynas nuo Barselonos – apie 80 km. Kelią pasirinkome ne tokį idealų, bet be galo vaizdingą. Važiuodami ne tik žavimės pakrante, bet ir pasivaikštome.

{pic:pasivaiksciojimas}

Grožimės nuostabiais pastatais... susirandame svajonių namą. Pasvajojame ir namie įsirengti tokius akmeninius lauko stalus.

{pic:namas}

Atsigaiviname kalnų vandeniu, pasipildome atsargų.

{pic:kalnuvanduo}

Kylame kalnais ir jau – debesyse. Susipažinkime: karvė, einanti kelių patrulės pareigas. Privalome sustoti. Apžiūrime:.kalnų ožkos, karvytės... Kokie jų nuostabūs rageliai, snukučiai užlenkti.

Apžiūrime kalnų pastatus. Kadangi jau išsigiedrino, ten kažkur žemai matyti miestelis. Aptinkame dar ir vynuogynus.

{pic:vynuoges}

Vienuoliai turistams nesirodo

Štai ir mūsų tikslas – jau matyti vienuolyno kalnai. Čia traukia ir vietiniai kataloniečiai, ir turistai. Perskaitome, kad kasmet šią šventą katalonams vietą aplanko daugiau nei 2 mln. žmonių.

{pic:vienuolynas}

Iš tolo ant stačių uolų matyti įspūdingi pastatai. Vienuolyno ansamblis kartu su Montserato kalno gamtos parku yra vienas svarbiausių Katalonijos kultūros ir dvasinių centrų. Pakilti iki vienuolyno ansamblio, esančio 725 metrų aukštyje, galima jau daugiau nei šimtą metų veikiančiu keltuvu.

Kursuoja ir turistiniai traukinukai.

{pic:traukinys}

Keltis savo automobiliu galima, bet brangu, nes valanda stovėjimo aikštelėje šalia vienuolyno – apie 10 eurų (34,5 litai). Status asfaltuotas kelias iki vienuolyno vingiuoja apie 9 kilometrus. Juo galima išvysti ne vieną keliautoją, į viršų minantį dviračio pedalus.

Štai mes ir viršuje. Vienuolių namai atviri visiems. Iš pradžių vienuolyno teritorija neatrodo panaši į dvasinės ramybės ieškančių vienuolių buveinę – visur zuja turistai.

Gausu parduotuvėlių, kuriose prekiaujama įvairiausiais suvenyrais. Turistų itin mėgstamas „Montserato“ likeris, gaminamas pagal vienuolių receptą iš šio kalno žolelių. O Juodosios Madonos – Dievo Motinos, dėl kurios šis kalnas ir tapo šventuoju, statulėlė figuruoja ant įvariausio niekučio – teko pamatyti net ant alaus butelio atidarytuvų.

Čia gyvena 80 vienuolių, tačiau neteko nė vieno išvysti. Perskaičius informacinę medžiagą paaiškėjo, jog jie užsidarę turistams neprieinamose patalpose. Tačiau visas dienas savo teritoriją yra atvėrę turistams. Mat nuo seno jie pasižadėję remti piligrimystę, dirbti ir melstis.

Šie benediktinų vienuoliai – savarankiški, nepriklausomi nuo Vatikano. Įdomi detalė, kad benediktinai neturi tylos įžadų (tik valgydami negali kalbėti).

Prilietus Madoną – pildosi stebuklai

Dėmesio vertas – katalonų dailės muziejus. Nuo seno katalonų dailininkai laikė didele garbe savo paveikslą padovanoti vienuolyno muziejui – visi vertingi darbai yra tik dovanoti. Viena kolekcininkė po mirties šiam muziejui padovanojo 200 vertingų paveikslų.

Čia galima išvysti ne tik Pablo Pikaso (Pablo Picasso), Mikelandželo Caravadžio (Michelangelo Caravaggio), Francisko Gojos (Francisco Goya), Salvadoro Dali (Salvador Dali), daugelio Europos dailininkų darbų, bet ir visą salę nuostabių ikonų iš rusų stačiatikių cerkvių. Vienuolyne sukaupta ir turistams prieinama 300 tūkstančių senovinių knygų biblioteka.

Aplinkiniai kalnai – gamtinis Montserato parkas, po kurį galima pakeliauti. Nuo vienuolyno keltuvu galima pakilti net iki paties kalno viršūnės – 1236 metrų aukštį.

{pic:vienuol}

Perskaitome, kad 888 metais ispanų karalius benediktinų vienuoliams padovanojo žemę Montserat kalnuose. Iš pradžių jie čia melsdavosi ir medituodavo, apsistoję kalnų olose. 1025 metais įkurtas vienuolynas, pastatyti pirmieji pastatai.

Brangiausia vienuolyno relikvija – medinė romaninio stiliaus Dievo Motinos statulėlė, laikoma vienuolyno bažnyčioje. Iki jos nuolat išsirikiavusi milžiniška turistų eilė, mat tikima, kad kiekvienas, prie jos priėjęs ir ranka palietęs, gali tikėtis svajonės, prilygstančios stebuklui, išsipildymo.

Kadaise šią medinę statulėlę piemenys rado šventojoje oloje. Ji buvusi juoda, tad ir praminta Juodąja Montserato Madona. Vėliau tiriant paaiškėjo, kad ji buvo išdrožta iš šviesaus medžio, tik nuo laiko patamsėjo (statulėlė išdrožta, kaip spėjama, XII ar XIII amžiuje).

Dar priklauso uždegti žvakutę. Norite tikėkite, norite – ne, bet mano svajonė išsipildė.

{pic:zvakes}

Gintarė Petraškaitė

Laukiame ir Tavo pasakojimo apie kelionę su mažyliu ar visa šeima. O gal įdomus tavo gimtasis miestelis? Tad parašyk savo įspūdžius ir kartu atsiųsk nuotraukas adresu: redakcija@mamyciuklubas.lt