Štai ir prabėgo paskutinė vasariška savaitė rudenį. Neseniai ir užtikau, kad pirmoji rudens diena prasideda rugsėjo 23d., šiais metais taip taikliai su orais. Jau spėjome išsitraukti ir storesnę striukę, kuri neleis sušalti žaidžiant lauke. Liūdna tik daros, kad jei lis lietus, darželyje neves vaikų į lauką per lietų, o manuškis tik ir laukia, kada galės išeiti į lauką. Auklėtoja pasakojo, kad lauke vis dairos už tvoros ir ieško mano mašinos :).
Taigi apie trečiąją savaitę darželyje.
Pirmadienis. Rugsėjo 17d. Po savaitgalio buvo labai sunku atsiskirti ir palikti. Jau kalbant iš vakaro apie darželį, pradėdavo verkti ir sakyti NE NE NE. Privažiavus darželį vėl šaukimas NE NE. Nuėjus į grupę nenoras pasilikti, ašaros ir lipimas ant kaklo apkabinant stipriai stipriai. Sunkiau jam atsisveikinti buvo, nes kita mergaitė lygiai taip pat elgėsi su savo mama, stengiausi kuo greičiau nurengti, pakeisti batukus ir palikti. Iš to skubėjimo į savo striukės kišenę įsidėjau Tajaus kepurytę, po to labai pergyvenau, kad nepalikau jos, nes ryte lauke buvo vėsu, kažkiek vėjuota ir matyt tas įtakojo slogos atsiradimui po darželio. Darželyje pažanga buvo, nes valgė per pietus bulvių košės, net papildomai jam įdėjo jos ir rankom bandė paragauti mėsytės. Dar suvalgė mano įduotą bananą. Tai labai pradžiugino mane.
Po darželio vakare pakaitinom kojas su druskyte, naktis praėjo be slogos. Deja ryte ji vėl pasirodė, bet Vibrocil lašiukai ją apslopino. Į darželį nevedžiau, bet matydama, kad nieko baisaus, nuvykome valandžiukei į renginuką. Dieną dar leidome lauke prie namų, nes buvo šilta ir saulėta, jokio vėjo. Vakare vėl pakaitinome kojytes su druskyte ir keliais lašiukais arbatmedžio aliejuko. Išgėrė stiklinę šilto pieno su medumi ir išmiegojo gerai, bet ryte prikėlus važiavimui į darželį, Tajus atsikėlė vis dar su slogyte ir gausia, taigi į darželį dar nevedžiau, kad vėliau jis man neatkristų tinkamai nepasirūpinus dabar namie. Jis taip nenorėjo į darželį, kad net liko vienas lovoj miegot (visada prašydavosi paimamas). Ryte išsivalėm nosytę (labai jam nepatinka žinoma, bet ką darysi, reikia) ir patepiau "Baubuku" iš Sąmoningų mamų, Vibrocil nelašinau. Beja dar šiom dienom tepiau krutinytę ir padukus su Aroma balm baby, kuris palengvina jvėpavimą, mums padeda. Trečiadienį lauke vėl kažkiek laiko leidome.
Ketvirtadienis. Rugsėjo 20 d. Jau nuvežiau Tajų į darželį. Po dviejų papildomai praleistų dienų buvo vėl labai jam sunku apsiprasti, vėl sunku ir graudu atsisveikinti. Vėl nieko nevalgė ir nuo padėjėjos niekur nesitraukė. Nevalgė net mano įdėto maisto. Trečiadienį susisiekiau su savo darboviete ir pasiprašiau atostogų dar dviem savaitėm, nes pradėjau pergyventi, kad kita savaitė bus jau paskutinė iki mano grįžimo į darbą ir jau tektų Tajų palikti 10 val. daržely. Ketvirtadienį patvirtino, kad turiu prikaupus nemažai atostogų ir galiu jas panaudoti. Taigi neskubinsiu vaiko iškart palikti 10 val. Auklėtoja ir vėl pagyrė, kad Tajus labai protingas berniukas ir kad gerai mokysis mokykloje. Žinoma labai malonu girdėti komplimentus, bet neramu, kad kolkas sunkiai vyksta adaptacija, daržely vis Tepu tepu ir teou tepu, kur nors vis eit ir eit jam.
Penktadienis. Rugsėjo 21 d. Palikau žinoma su ašaromis, paaiškinau, kad jau pasiimsiu po pietų miegelio, paprašiau, kad daržely valgytų, pavalgytų ir sriubytės, sėstų ant puoduko ir ramiai eitų pietų miegelio su visais vaikučiais. Palikusi vaiką darželyje išskubėjau susitikti su drauge ir važiavome į "Mamų mugę" ieškoti lobių savo berniukams. Kadangi rubelių turim gausiai, man jie nebuvo aktualu. Norėjau rasti kepurytę-šalmuką. Apsidžiaugiau radusi beveik tokį kokio norėjau, su 100% vilna iš išorės ir 100% medvilnės viduje. Dar papildomai paėmiau rudeninę kepurytę komplektuke su šalikėliu (rankų darbo), nebuvo būtinas pirkinys, bet patraukė, kad kepurytė dvipusė ir viena pusė žalia, o kita juoda su meniškais traktoriukais ( vis dar dievina traktorius). Taip pat nupirkau ir paprastą liemenę. Visa kita - įvairios mašinytės, stambi puzzle dėlionė su lėktuvu, mašinom, raketa, namais, nors skirta tik nuo 3 metų, bet jau Tajui dėlionės pasidarė aktualu ir įdomu. Taip pat radau ir medinę dėžutę su žmogeliuko veidukais ir rūbeliais (taip pat kaip dėlionė) ir kitas Djeco Memo. Žinoma prigriebiau ir dvi knygutes. Po mugės nulėkėme su drauge kavis išgerti ir šiek tiek pasivaikščioti kol laukėme skambučių iš darželių kaip mūsų vaikučiai, ar jau užmigo, ar važiuoti jau pasiimti. Aš nerimavau kaip sekasi Tajui pirmą kartą bandant užmigti darželyje ir pirmą kartą be mamos (kelis kartus buvo ir su tėtuku užmigęs). Laukiau, kad bet kurią akimirką gali paskambinti auklėtoja pasakyti, kad jau pasiimti. Skambučio sulaukiau 14:10, paklausė kada būsiu, girdėjau savo vaiko verkimą, tai net kojos pradėjo drebėt ir greit šoviau į mašiną ir lėkiau pasiimti. Atvažiavau dvigubai greičiau nei tikėjausi. Atbėgus į grupę, Tajus jau nebeverkė, bet visas galvytės šonas buvo šlapias šlapias, matyt nuo verkimo ir atsirėmimo į padėjėją. Vaikas matėsi nesitikėjo, kad dabar aš ateisiu. Rankose laikė čiulpinuką ant pagaliuko, gavo, kad pamiegojo ir kad neverktų. Aš dar nebuvau jam davusi čiulpinukų ir sakiau neduosiu kuo ilgiau nes jie žiauriai gadina dantis. Gavo tai gavo, nepyksiu, bet jam taip patiko, kad vis manęs dar naujo reikalavo. Auklėtoja su padėjėja pasakojo, kad labai sunku buvo užmigdyti ir labai gudrus vaikas. Siuntinėjo jas t ai gert, tai niam, tai kaku ir užtruko kol užmigo. Išmiegojo pusantros valandos, sakyčiau tikrai neblogai kaip pirmam kartui ir užmigimas per 30-40 min.irgi geras rezultatas, nes su manim taip pat greitai neužmiega. Beja dar prieš miegutį atsisėdo ir ant puoduko nors ir nieko nepadarė. Tikiuosi greitu metu grįšim prie puoduko reikalų, nes namie vis dar priešinasi ir puodukui ir klozeto dangčiui. Per naktį moka iškentėt nepasišlapinęs. Valgyt nieko nevalgė daržely išskyrus mano duoto pusė banano ir sausainuką prieš miegą. Miegui daržely daviau dar vieną migduką mylimą, tai miegojo su abiem.
Laukiam naujos savaitės, reikės jau ir vakarienei vaiką palikti.
Šį šeštadienį planavome važiuoti į proenzi Ėjimo varžybas, bet kažkoks kosuliukas išlindo iš vaiko, tai pabijojome, nes visgi jau ir vėsesnė diena ir per ilgai gal būtų išbūti lauke, tai šiam savaitgaliui nieko per daug neplanavome ir praleidome ramiai. O ėjimo varžybų stengėmės nepraleisti jau nuo to laiko, kai Tajus buvo dar pilve ir važiuojame net ir į kitus muestus, kur jos vyksta. Nieko, lauksime pavasario, gal pavyks tada. Labai gaila, kad praleidome, bet nesinorėjo rizikuoti vaiko sveikata. Savaitgalį aš tik neatsispyriau nepasinaudoti akcija knygoms 50% ir nupirkau vaikui dar naujų knygučių. Žinau, sergu liga ir knygom :), bet džiugu, kad vaikas jas mėgsta ir neša man, kad jam paskaityčiau ar pats varto, tyrinėja.