Gatve pralekia trankia muzika plyštantis automobilis, palikdamas pilkus dulkių debesis. Pakelėje vėjo pakedenti šlama senų medžių lapai. Šaligatviu prabėga krykštaujantys vaikai. Tikriausiai net nesusimąstome, kad esame apdovanoti nuostabia savybe – klausa. Mes galime girdėti pačius įvairiausius garsus, kurių kupina kiekviena diena. Tačiau pernelyg didelė garsų gausa virsta nepageidaujamu ir nemaloniu triukšmu. O vaikų klausa jautresnė, todėl yra labai lengvai pažeidžiama.
Tėvams, kurie augina mažus vaikus, rekomenduojama atidžiai stebėti aplinką, kurioje jie auga. Vaikai kasdien susiduria su triukšmu namuose, darželyje, žaisdami kieme. Ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje neigiamai veikia vaikų klausą ir neabejotinai daro įtaką bendrai sveikatos būklei. Ypač svarbu stebėti garso lygį, kai vaikas naudojasi ausinėmis.
Jos nukreipia garsą tiesiai į ausis, tad per garsiai klausydamas muzikos ar žiūrėdamas animacinius filmukus vaikas gali stipriai pakenkti savo klausai. Tėvai taip pat turėtų žinoti ir tai, jog nederėtų persistengti ir garsiai leisti muziką automobilyje. Saugaus garso riba yra iki 85 dB, o kai kurių automobilių garso sistemos gali siekti net 140 dB! Toks triukšmas yra ypač pavojingas ir net draudžiamas. Pravartu pasirūpinti mažylio klausa ir koncertų, festivalių, sporto varžybų, fejerverkų šou metu, kad smagios pramogos nepridarytų žalos ateityje.
Paprastai žmogus savo širdies dūžius girdi 10 dB garsu. Parke girdime medžių šlamesį 30 dB garsu, lietus ir įprastinė kalba sukelia 50 dB garsą. 70 dB – jau garsi kalba, o 90 dB – riksmas. Visi garsai, kurie yra didesni nei 90 dB (pavyzdžiui, motociklas, žoliapjovė, sniegomobilis, greitosios pagalbos bei policijos automobilių sirenos, reaktyvinio lėktuvo gausmas ir kiti), gali apkurtinti, pažeisti klausos organą.
Ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje sukelia įvairius klausos sutrikimus
Triukšmas neigiamai veikia vaikų kalbos vystymąsi, motyvaciją, dėmesio koncentraciją. Taip pat didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sutrikti virškinimo sistemos veikla, labai nukenčia ir miego kokybė. Ne veltui šiuolaikinė industrinė kultūra yra vadinama triukšmo kultūra.
Triukšmas – toks įprastas ir kasdienis gyvenimo palydovas, kad dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Dažnai nuvykus į kaimą ir atsidūrus pievose ar laukuose, kuriuose nesigirdi miesto šurmulio, pajuntamas spengimas ausyse nuo tylos intensyvumo. Tai tyla, kurios nedrumsčia muzika, televizorius, buitinių prietaisų ūžesys ir kiti pašaliniai garsai. Tokioje tyloje galima išgirsti tai, ko niekada negirdime mieste.
Supažindinti vaikus su tyla naudinga nuo mažų dienų
Šią temą labai gražiai pristato Deboros Underwood „Tylioji knygelė“. Knygelėje, kurią iliustravo dailininkė Renata Liwska, jaukiais piešinėliais ir trumpais sakinukais pasakojama apie neaprėpiamą tylos įvairovę bei jos grožį. Ar kada pagalvojote, kad žuvys tyliai plaukioja po vandeniu? O galbūt mėgstate tyliai laižyti ledinukus? Gal net esate pajutę, kad tyloje su geru draugu galima susikalbėti ir be žodžių? Kokia dar gali būti tyla? Patyrinėję „Tyliają knygelę“, atrasite tylą iš naujo. Nes prašymas ar, dar blogiau, nurodymas laikytis tylos vargu ar pasieks prie triukšmo pratusio vaiko ausis. Kad galėtum įvertinti tylą, visų pirma reikia ją pažinti iš geriausios pusės.
Nors visiškai triukšmo ir neišvengsime, tačiau galime tiek save, tiek vaikus apsaugoti nuo jo daromos žalos. Nors ir smagu garsiai pasiklausyti mėgstamos dainos, tačiau svarbu tuo nepiktnaudžiauti ir saugoti savo klausą.
Juk ji – vienas svarbiausių jutimo organų. Pamėginkime kartais išgirsti ir tylą. Raskime tylią minutę sau ir vaikams, kurie tikrai su malonumu pasiklausys tylios vakaro pasakos ir neatsisakys tylaus labanaktuko bučinio.
Parengė Sandra Saukaitė
