Tyliai laukiau, kada gi Deimantei pasibaigs euforija ir atsiras nenoras keliauti į mokyklą. Gi rutina visu savo pajėgumu įsivažiavo. Trečiąją savaitę tas labai pasijuto: „man skauda galvą, sergu, nekeliausiu ryt į mokyklą“. Kelis kartus buvo ištarti šie žodžiai. Laimei, bent jau kol kas, didelio pasipriešinimo nėra – nei derybų, nei ašarų. Tiesiog ji išsako savo jausmus.
Bandau gilintis, kas gali nepatikti Deimantei mokykloje.
- Nors Deimantei vis lengviau ir lengviau keltis, bet laikytis režimo jai iš tiesų gana sudėtinga. Ji kaip jaunas mėnuliukas lankė darželį ir beveik metai kai apskritai jo nelankė, tai prie naujos tvarkos, manau, jai reikės priprasti kur kas daugiau laiko nei kelios savaitės.
- „Aš viską moku, aš viską žinau, neįdomu“. Esu tikra, kad visko ji tikrai nemoka ir nežino, kiekvieną dieną grįžta kažką naujo sužinojusi, bet iš tiesų ir nemažai dalykų, kurie jai yra per lengvi. Klasėje ji nėra tokia vienintelė, dar bent 5 mokiniai (gal ir daugiau) yra atėję taip pat turintys didesnį žinių bagažą. Kokia galėtų būti išeitis? Ką reiktų daryti, kaip kalbėtis, kad tokie vaikai nenuobodžiautų ir nenusiviltų mokykla? Gal VS (ar KMM) specialistai patartų? Esu tikra, kad jų auklėtiniai, kurie taip pat turi gerokai didesnį žinių bagažą, baigę VS darželį, ir ne visi pereina į KMM, o nueina į paprastas mokyklas. Kaip jiems sekasi?
- Triukšmas, per daug žmonių. Per ilgu – sako, kad vis galvoja pamokose, kaip pasiilgo mūsų :D. Mes tokios buvome vienišės – visur visada kartu, bet vienos. Iš Deimantės pasakojimo: mane erzina, kai bėgioja ir nemato, kur bėga, užkliūna, užgauna ir neatsiprašo. :) Be to, klasėje yra ypatingas berniukas (na, tikriausiai visuomet jų atsiranda :() – kuris jau pirmą dieną daužė galvą į kuprinę ir šaukė, kad nenori mokyklos, kad nuobodu. Turbūt įsivaizduojate, „ kiek jis padeda klasės darbui“.... Visur nenori eiti -nei į lauką, nei į salę, atgal vėl tas pats – visur viskam priešinasi. Apie jį sužinojau ne iš mokytojos, o iš pačios Deimantės.
Manau, kad pirmame ir trečiame punkte išvardintos priežastys išnyks bėgant laikui, o antrame punkte - mane neramina.
Kol kas el. dienynas tuštokas. Jokių įvertinimų, pastabų. Tik kiekvienos pamokos apibūdinimas 2-3 žodžiais. Gal tik pradžia, vėliau jis bus pilnesnis. Vadovėlių, pratybų nesinešioja (buvo parnešti, tik tam kad aplenktume ir užrašytume). Tai pamokos apibūdinimas 2-3 žodžiais man neiškalbingas. Norėtųsi išsamesnių, bet bijau kalbinti mokytoją šiuo klausimu ir neužkrauti jai papildomų darbų :).
Kaip ir Faustui, Rusnei, ir Deimantei trūksta kruopštumo. Jos sąsiuvinis matosi pirmoje nuotraukoje. Bet nejaugi vaikui liepsi prirašyti penkis lapus pagaliukų, kad mokytųsi dailyraščio? Absurdas būtų. :) Yra kaip yra. Svarbu, kad išmoktų aiškiai rašyti, o ar vienodos tos raidelės ne taip jau svarbu.
O čia vakarykštis sekmadieninis piešinys. Akivaizdu, kad nėra kruopštus, bet aš kai jį pamačiau, skrajoti pradėjau :). Visų pirma, tai jos spontaniškas piešinys (Deimantė mėgsta piešti, bet ji tai daro greitai – svarbiau jai mintis), antra, jis toks iškalbingas :). Ji pati sėdi medyje, aš bėgu gelbėti Milutės, nes ji lipdama neranda, kur kojytės padėti, o vežimėlyje – Gabrielė. Šalia tėtis. :) Širdis dainuoja :).
Kas patinka mokykloje
- Deimantė jau turi draugių – vis vardina tas pačias net penkias. Su kai kuriomis kartu dalį kelio grįžta namo. Širdis dainuoja.
- Turi mėgstamų pamokų – dailė, muzika, lietuvių kalba, darbeliai, choreografija. Patinka būrelis – keramika. (Jis buvo mokykloje tik nuo antros klasės, bet šiemet ir pirmokams leido prisijungti). Širdis dainuoja.
- Namuose tęsia savo darbelius ir gamina naujus. Širdis dainuoja.
- Disciplina, aš manau, ji būtina. Žinoma, diciplina man labiau patinka. :D
- Mokosi dar didesnio savarankiškumo. Prieš mokyklą, aš įsivaizdavau, kad bent jau pirmą mėnesį, kruopščiai kartu peržiūrėsim, ką veikė mokykloje, kartu sudėsim priemones į kuprinę. Deja, deja, neatrandu laiko (noro) šiam reikalui – mažėlės atima visą mano energiją. Deimantė jau nuo pirmos dienos gavusi tvarkaraštį, pati jį persirašė ir savarankiškai krauna daiktus į kuprinę. Tačiau gavom (tiksliau man perdavė) pastabų iš mokytojos – Deimantė buvo pamiršusi pratybas ir nedaro namų darbų - (namų darbai – viena dvi eilutės parašyti pagaliukų, raidelių ar skaičiukų, kurių nespėja parašyti mokykloje). Tai trečiąją savaitę porą kartų įkišau nosį į vaiko kuprinę.... :) Iš tiesų, man su vaiku labiau norisi skaityti knygas, kalbėtis, kur nors nuvažiuoti, o ne kištis į jos asmeninius reikalus :). Manau, tai ugdo jos savarankiškumą.
Tai tiek šiam karteliui :)
Akvilė
https://www.facebook.com/AuginuStebukla
jaldija
motinysteveza
pypse