Psichologų teigimu, asmens kūrybinių minčių originalumas labai susijęs su gebėjimu vaizduotėje įsigyventi į naujas, gyvenime dar nepatirtas situacijas, pamatyti daiktus ar reiškinius netradiciškai, nevienpusiškai.
Pateiksime praktinių idėjų, kaip būtų galima lavinti ikimokyklinio amžiaus tarpsnio vaikų vaizduotę, ugdyti jų gebėjimą nestandartiškai, kūrybiškai mąstyti taikant „pasakiškųjų uždavinių“ sprendimą smegenų šturmo metodu.
Smegenų šturmo metodas
Antrojo pasaulinio karo metais JAV karinio jūrų laivyno karininkas Aleksas Osbornas vadovavo laivo, gabenusio karinę techniką ir maisto produktus, įgulai. Kartą, plaukdamas Atlanto vandenynu, jis gavo radiogramą apie galimą povandeninės vokiečių torpedos ataką. Be karinės apsaugos plaukiantiems amerikiečiams iškilo grėsmė tapti mokomojo šaudymo taikiniu.
Nežinodamas, kaip pasielgti, Osbornas sukvietė laivo įgulą drauge apsvarstyti išsigelbėjimo galimybių. Vienas jūreivis pasiūlė gana absurdišką idėją: kai tik laivo įgula pastebės besiartinančią torpedą, visiems stoti prie borto ir iš visų jėgų drauge pūsti į ją − torpeda tada negalės priartėti prie laivo. Laimei, tuokart kelionė baigėsi sėkmingai.
Tačiau iš pirmo žvilgsnio kvailos jūreivio idėjos kapitonas nepraleido pro ausis – ji paskatino Osborną prie laivo borto sukonstruoti galingus vandens siurblius. Būtent jie išties kartą „nupūtė“ priešų torpedą į šalį. Ir tada kapitonas Osbornas susimąstė – kvaila mintis išgelbėjo visą laivo įgulą!
Tokia yra viena iš A. Osborno smegenų šturmo metodo atsiradimo versijų, pagrindžianti, kad bet kokia, net ir pati nesąmoningiausia mintis gali būti racionali.
Gebėjimas netipiškai mąstyti, kurti – prigimtinė žmogaus savybė, vadinasi, dėmesio kūrybinėms galioms ats(is)kleisti ir plėtotis privalo sulaukti kiekvienas be išimties vaikas.
Kūrybingumo ugdymui, kaip pastebi psichologai, pats palankiausias – ikimokyklinio amžiaus tarpsnis, nes būtent tada vaikai tam patys imliausi: jie smalsūs, visa savo esybe trokšta pažinti pasaulį; jų mąstymas dar laisvas, nesuvaržytas dogmų ir stereotipų.
Leidinyje "Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo ugdymas“ (Dodge, Colker, Heroman, 2007, p. 4) atkreipiamas dėmesys, kad ugdant šio amžiaus tarpsnio vaikų kūrybingumą, reikia suteikti vaikams pačių įvairiausių kūrybinės raiškos galimybių; skatinti dirbti savarankiškai; vertinti vaikų idėjas; skatinti problemų sprendimą ir t. t. Ch. Thériault (2009) žodžiais tariant, kūrybingumas yra labai svarbus gebėjimas, leidžiantis vaikams samprotauti ir rasti įvairių sprendimo būdų susidūrus su sunkumais.
Kas tie „pasakiški uždaviniai"?
Psichologų teigimu, asmens kūrybinių minčių originalumas labai susijęs su gebėjimu vaizduotėje įsigyventi į naujas, gyvenime dar nepatirtas situacijas, pamatyti daiktus ar reiškinius netradiciškai, nevienpusiškai. Lavinti ikimokyklinio amžiaus vaikų vaizduotę, ugdyti jų gebėjimą kūrybiškai mąstyti padeda „pasakiškųjų uždavinių“ sprendimas taikant smegenų šturmo metodą, skatinantį vaikus kurti idėjas ir nereikalaujantį iš jų, kad kiekviena išsakyta mintis būtų racionali.
Be to, šis metodas pratina nebijoti reikšti savo minčių, drąsiai išsakyti nuomonę, lavina vaizduotę, moko kalbėti po vieną (vienas iš susitarimų – reikia išklausyti, ką siūlo kiti, todėl neišvengiamai teks nepertraukti kalbančio draugo), besąlygiškai gerbti kito nuomonę – tai suteikia pasitikėjimo nedrąsiems vaikams, nes jie pagiriami už kiekvieną (net ir nelabai vykusią) išsakytą mintį.
„Pasakiškųjų uždavinių“ tikslas – ugdyti kūrybinį vaikų gebėjimą įvairiapusiškai vertinti gyvenime susiklosčiusią nepalankią situaciją, numatant kiek įmanoma daugiau potencialių jos sprendimų. Spręsdamas šiuos uždavinius, vaikas gali nevaržomai fantazuoti, jo mintys ir jausmai neįrėminami teisingais / neteisingais atsakymais – daug svarbiau yra tai, kad jis mąsto ir kad gimsta naujos idėjos.
„Pasakiškųjų uždavinių“ formuluotės turėtų skatinti vaikus numatyti įvykio pasekmes, ieškoti, pasirinkti, jų supratimu, tinkamus iškilusios problemos sprendimus ir juos pagrįsti. Idėjų „pasakiškųjų uždavinių“ sąlygoms galima semtis iš pasakų – vieno mėgstamiausių ikimokyklinio amžiaus tarpsnio vaikų literatūros žanrų, − svarbiausia, kad nusakyta situacija neturėtų vienintelio teisingo atsakymo.
Idėjos „pasakiškųjų uždavinių“ kėlimui.
Trys paršiukai
Sukurkite pasaką apie tris mažus vilkiukus ir vieną piktą paršiuką.
Įsivaizduokite, kad vilkas negriovė paršiukų namelių. Kodėl?
Įsivaizduokite, kad vilkui nepavyko nupūsti paršiuko Naf Nafo šiaudinio namelio. Kodėl?
Įsivaizduokite: vilkas nupūtė šiaudinį paršiuko namelį, bet, didelei savo nuostabai, ten pamatė daktarą Aiskaudą (gali būti ir kitokios gerai vaikams žinomos pasakos personažas). Kas buvo toliau?
Pamąstykite, kaip dar kitaip paršiukai galėjo gelbėtis nuo vilko?
Iš ko ir kaip būtų galima pastatyti tvirtus, saugius namelius paršiukams?
Įsivaizduokite, kad bėgdami nuo vilko paršiukai sutiko daktarą Aiskaudą (gali būti ir kitos gerai vaikams žinomos pasakos personažas). Kaip jis padėjo paršiukams?
Bėgdami nuo vilko pakeliui paršiukai sutiko fėją, kuri jiems davė stebuklingą staltiesę, septynmylius batus ir stebuklingą kepurę. Kaip šiuos daiktus paršiukai pasidalys ir kaip jais pasinaudos?
Sukurkite pasaką, kaip vilkas padėjo paršiukams statyti namelį.
Pagrandukas
Jei Pagrandukas nebūtų pabėgęs nuo senelės ir senelio, kokia būtų pasaka?
Įsivaizduokite, kad lapė nesuėdė Pagranduko. Kodėl?
Miške Pagranduko tyko daug priešų, bet gal jis turi ir draugų? Kas galėtų būti ar tapti Pagranduko draugais? Kodėl?
Pavyko Pagrandukui pasprukti nuo priešų, pasistatė jis miške trobelę. Kaip atrodytų Pagranduko trobelė? (Vaikai gali ir nupiešti.) Papasakokite, kaip Pagrandukas gyvena.
Kaip Pagrandukas galėtų išsigelbėti nuo lapės?
Įsivaizduokite, kad Pagranduko senelis ir senelė gyvena prie jūros, gal saloje. Kokių nuotykių tada jis patirtų? Sukurkite pasaką ,,Pagranduko nuotykiai jūroje“.
Ropė
Senelis gyvena vienas. Kaip jūs galvojate, kas tokiu atveju jam pagelbėtų išrauti ropę?
Senelis gyvena vienas. Ropę šiaip ne taip jis išrovė, tačiau parnešti ją namo per sunku. Ką tokioje situacijoje galėtumėte seneliui patarti?
Įsivaizduokite, kad pelytė atsisakė padėti rauti ropę. Kodėl pelytė nesutiko pagelbėti? Kaip elgsis senelis, senelė, anūkė, šuniukas ir katinėlis? Kaip pasaka tęsis toliau?
Įsivaizduok, kad ropė užaugo sulig penkiaaukščiu namu. Ką daryti seneliui?
Raudonkepuraitė
Sukurkite pasaką apie Raudonkepuraitę, aplankyti senelės keliaujančią ne mišku, o plaukiančią upe. Ką tada ji sutiktų ir kaip pasaka baigtųsi?
Sukurkite pasaką apie mamą vilkę, išleidusią vilkiuką Pilkiuką, kuris kely sutiko piktą mergaitę, aplankyti senelės vilkienės.
Aplankyti senelės Raudonkepuraitė iškeliavo kartu su savo draugais (pavyzdžiui, daktaru Aiskauda, Batuotu katinu, Buratinu ir pan.). Sukurkite pasaką apie jų kelionę.
Papasakokite, kuo Raudonkepuraitė tapo suaugusi.
Kaip jūs manote:
Mama nesiuntė Raudonkepuraitės pas senelę, nes...
Raudonkepuraitė nėjo aplankyti savo senelės, nes...
Raudonkepuraitė nesikalbėjo su vilku, nes...
Vilkas nepriėjo prie Raudonkepuraitės, nes...
Vilkas nesuėdė senelės, nes...
Trys meškiukai
Įsivaizduokite, kad miške pasiklydusi mergaitė priėjo ne meškiukų, o trijų paršiukų (o gal septynių nykštukų, septynių ožiukų ir pan.) namelį. Kokia tada būtų pasaka? Sukurkite.
Įsivaizduokite, ką būtų dariusi atsibudusi mergaitė, jei meškiukų šeima nebūtų grįžusi namo?
Įsivaizduokite, kad mergaitė, atėjusi į meškiukų namus, būtų sutikusi tik mažąjį meškiuką. Kokia tada būtų pasaka?
Įsivaizduokite, kad meškiukai, grįžę namo ir pamatę mergaitę, labai apsidžiaugė. Kaip jūs galvojate, kodėl?
Įsivaizduokite, kad mergaitė iš pasakos ,,Trys meškiukai“ atsidūrė pasakoje ,,Trys paršiukai“. Sukurkite naują pasaką.
Įsivaizduokite, kad į trijų meškiukų namus atėjo ne mergaitė, o trys paršiukai. Kas vyko toliau? Kaip elgėsi namo grįžę ir paršiukus juose pamatę trys meškiukai?
Pelenė
Įsivaizduokite, kad bėgdama iš pokylio Pelenė nepametė kurpaitės. Kaip princui surasti Pelenę?
Įsivaizduokite, kad Pelenė pasako pamotei nedarysianti jos paskirtų darbų. Papasakokite, kas buvo toliau.
Kaip galvojate, jeigu Pelenė būtų turėjusi skraidančią raganos šluotą, stebuklingąją kepurę, dūdelę, kurios garsus išgirdę visi pradeda šokti, ką ji su tais daiktais darytų?
Įsivaizduokite, kad Pelenės tėvas – senas medkirtys – pastatė jai atskirą namą. Sukurkite naują pasaką.
Pafantazuokite ir papasakokite, kaip kitaip Fėja galėjo padėti Pelenei nuvykti į puotą (nepaversdama moliūgo į karietą, o žiurkių – į vežikus)?
Įsivaizduokite, kad Fėja padovanojo Pelenei stebuklingą lazdelę. Ko būtų panorėjusi Pelenė?
Coliukė
Įsivaizduokite, kad pagrindinis pasakos veikėjas – ne mergaitė, o berniukas. Kaip tada vadintųsi pasaka? Kokius nuotykius jam būtų tekę patirti?
Įsivaizduokite, kad Coliukė nuo pat gimimo mokėjo skraidyti. Kaip tada pasikeistų pasaka? Pasekite.
Įsivaizduokite, kad varlės sūnus, už kurio pirmiausiai norėjo ištekinti Coliukę, būtų buvęs linksmas, įdomus ir protingas. Kaip tada baigtųsi pasaka?
Įsivaizduokite ir papasakokite, kaip būtų pasibaigusi pasaka, jei Coliukė būtų patikusi vabalams?
Kaip, jūsų manymu, turėjo pasielgti Coliukė, kad senasis kurmis nebūtų panorėjęs jos imti į žmonas?
Įsivaizduokite, kad iš kviečio grūdelio išaugo nuostabi gėlelė, kurios žiedely sėdėjo trys mažytės mergytės. Sukurkite pasaką apie jas.
Sprendžiant „pasakiškuosius uždavinius“, kiekvienas vaikas turi pasiūlyti bent vieną idėją, tačiau kuo jų daugiau, tuo geriau – jos gali būti pačios kvailiausios ir fantastiškiausios: niekas negali šaipytis, jų sumenkinti.
Jeigu vaikams iš pradžių nelengva sugalvoti idėjų arba jos pradeda kartotis, suaugusiajam pačiam vertėtų pateikti įdomią intriguojančią mintį, svarbu nepamiršti pagirti kiekvieno vaiko, parodyti, kad išsakyta nuomonė išties verta dėmesio, pasidžiaugti vaikų įžvalgumu ir skatinti teigiamas emocijas, kurios ir padeda skleistis vaiko kūrybinėms galioms.
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų (edukologija) daktarė Nijolė Bražienė
