Urtė darželyje ir naujuose namučiuose

Labas visiems :)!

Rugsėjui persiritus į antrą pusę, pagaliau Urtę galime vadinti tikra darželinuke. Iš ryto dukrytę atvedam į darželį apie 8 val., o pasiimam apie 16-17 val., taigi mažoji darželyje jau valgo, žaidžia, keliauja į lauką, daro darbelius, MIEGA, vėl valgo... Trečią savaitę, ko gero, galime džiaugtis adaptacijos laikotarpio pabaiga (labai tikiuosi).

Tiesa, šią savaitę kiekvieną rytą pradedam jau kiek niūriau. Mažoji nenori keltis rytais, prašosi paglostoma ir pakutenama, ir snaudžia toliau :). Prakalbus apie darželį, pareiškia, kad darželyje žaisiu, bet nemiegosiu ir nevalgysiu. Savaitės pabaigoje situacija pasikeičia į žaisiu, eisiu į kiemą, valgysiu, bet nemiegosiu. Nors nemiegosiu yra pagrindinis jos žodis ryte ir apie pietus, kai prasideda migdymo procesas, tačiau su auklėtojomis sutarus, kad truputį pagulės ir pailsės, užmiega kaip didelė mergaitė. Vieną dieną auklėtojoms net teko žadinti šią mūsų niurzgutę, mat miegojo ilgiausiai už visus.

Pirmadienį iš auklėtojos mažoji gavo naują pravardę - Niurzgutė. Urtė niurzgė ir piktinosi viskuo tą dieną. Aš ją labai gerai suprantu. Pirmadienis buvo sunkus mums visiems, nes savaitgalį įvyko didysis kraustymasis ir pagaliau apsigyvenom naujuose namučiuose. Dukrytės lovytė jos akyse buvo išgabenta iš senų namų, tad ašarodamos važiavom ieškoti, kur apsigyveno mylimiausias jos baldelis. Labai apsidžiaugėm, kai lovytę radom naujame Urtės kambarėlyje su naujom sienom ir senaisiais žaislais. Dabar šis kambarys - pagrindinis visų svečių traukos centras :). Tik kartais dar mažajai susisuka galva. Pripratusi gyventi viename kambaryje, naujuose namučiuose kartais pasiklysta ir vietoj savo kambario užsuka į tamsųjį kambariuką ar nepastebi, kad mama sukasi virtuvėje, tad laksto po namus šaukdama: mama, kur tu?!

Štai taip intensyviai ir smagiai pralėkė mūsų trečioji savaitė. Iš tiesų, dažnai atrodo, kad kiekviena diena panaši į kitą, o laikas taip greitai lekia, kad nebepameni, ką veikei aną savaitę. Bet kai stabteli ir pergalvoji, ką nuveikei, ką jautei ir apie ką kalbėjai su artimaisiais, šeima (ypač vaikais) šią dieną ar savaitę, supranti, kad daug įdomaus įvyko gyvenime. Tik spėk gaudyti šias akimirkas :)!

P.S. Šiame įraše labai norėjau papasakoti ir apie kaštonus, supynes bei Urtės piešinį... Matyt, kitą kartą :).