Urtė ir tėveliai ruošiasi darželiui

Sveiki,

Artėjant rudeniui po truputį ruošiamės darželiui. Ruošiasi ne tik Urtė, bet ir tėveliai. Tiesą sakant, tėveliai ruoštis pradėjo jau vasaros pradžioje. Gyvename Vilniuje, tad žinojome, jog valstybinio darželio greičiausiai negausime. Birželio mėnesį pradėjome rinkti informaciją apie privačius darželius, esančius netoli namų ar darbo vietos. Vasaros viduryje sužinoję, kad tikrai negavome valstybinio darželio, susisiekėme su privačiais darželiais ir nustebome, kad daugumoje jų vietų jau nebebuvo.

Apsilankėme tuose darželiuose, kuriuose vietų dar buvo. Nustebome dar kartą... Viename iš jų sužinojome, kad darželis neturi susitvarkęs reikiamų dokumentų dėl higieninių reikalavimų ir pan., taigi negauna ir kompensacijos iš Vilniaus m. savivaldybės. Kitame darželyje papasakojo, kad su dvimetinukais dar neužsiima įvairiais dabeliais, nes mažieji vistiek nieko patys nepadaro. Panašu, kad vaikai tame darželyje "tiesiog būna". Trečiame darželyje atsirado rezervacijos mokestis, apie kurį niekur iki tol nebuvo minėta. Apsidžiaugėme, kad apie viską išsiaiškinome iki pasirašant sutartį su vienu iš darželių, ir iškeliavome ieškoti tinkamesnės ugdymo vietos savo mažajai. Tikimės, kad tokią ir radom :)!

Į vieną iš darželių važiavome kartu su Urte. Urtė darželyje suposi ant arkliuko, stebėjo, kaip žaidžia vaikai. Tai jai paliko didžiulį įspūdį, nes nuo to karto kiekvieną sykį prakalbus apie darželį, Urtė pasakoja, kaip ji darželyje galės suptis ant arkliuko ir žais su vaikais :)!

Urtę ruošti darželiui mums labai padeda knyga "Milė eina į darželį". Šią knygą paveldėjome iš jau paaugusio Urtės dėdės, kuris knygą labai mėgo. Mėgsta ją ir Urtė - skaitome kasdien ir kalbamės, kaip Urtė eis į darželį ir ką ten veiks.

Vieną rytą atsikėlusi Urtė ir sako:
Labas lytas. As esu Mile, o cia mano pakalelis (kambarėlis). Siandien piloji (pirmoji) diena dalzelyje. Nojiu su daugais...

Rodos, knyga jai taip pat padarė įspūdį. Tik įdomu, kaip darželyje mažoji prisistatys, kaip Urtė ar kaip Milė :).

Kartą išvažiavę pasivažinėti dviračiais, prasukome pro vieną darželį. Ten pamatėme lauke žaidžiančius vaikus. Urtė buvo pasiruošusi tą pačią akimirką bėgti pas juos. Paaiškinome, kad pas vaikus eisim rudenį, kai grįšim namo į Vilnių. Dabar Urtė nepaliauja pasakoti: "Bus uduo, Ulte aziuos su tilaciu (dviračiu) i dalzeli, zais su akais (vaikais) i cupaci akliuka (supsis ant arkliuko)".

Kalbamės ir apie tai, kad darželyje nebus mamytės ir tėvelio, tėveliai eis į darbą, o Urtė bus darželyje su vaikais ir tetom auklėtojom. Atrodo, mažoji ir šią informaciją priima, tik neaišku, kiek apie tai iš tiesų supranta... Bijau tik, kad iki rugsėjo "neperdegtų" tuo noru eiti į darželį. Beje, kai supyksta ant tėvelių, kartais dukrelė vaizduoja, kad kažkur išeina, o kai paklausiame - kur, atsako, jog į darželį :).

Pati asmeniškai nežinau, kiek esu pasiruošusi artėjantiems pokyčiams. Žinau, kad pasitikiu darželiu, į kurį leisime savo vaiką, tikiu, kad Urtei ten bus gerai, o visus "sunkumus", kai tokie aties, viliuosi, kad išgyvensime :)!