Užburianti Airijos gamta

Atšilus orams, taip ir norisi pasinaudoti kiekviena laisva minute ir ištrukti į gamtą. Airija tikrai graži šalis, turinti daug gražių kampelių, kuriuos verta aplankyti.

Vien tik vandenyno jėga ir galybė ko vertos, priverčiančios mus pasijusti tik maža pasaulio dalele!

Svarbiausia tureti savo automobilį ir šiek tiek pinigų kurui. Kai kuriuose parkuose ar pilyse įejimas mokamas, bet vandenyno ir jūros pakrantes galima aplankyti bet kada, o  kavines ar užkandines pakeisti savo ruoštu maistu ir surengti puikų "pikniką" gamtos prieglobstyje.

Šiuo metu keliauti galime be problemų, nes mažasis turistas dar ramiai tupi pilvelyje, bet tikiuosi, ir jam gimus galėsime ir toliau visi kartu mėgautis kelionėmis.

Brėjaus (Bray) panorama, žvelgiant nuo kalno prie kryžiaus. Norint pamatyti tokį vaizdą, reikia gerai paprakaituoti lipant i kalną. Bet rezultatas to vertas!

O visa pakrantė nusėta įvairiaspalviais akmenukais.

Netoli už Brėjaus yra aukščiausias Airijos krioklys.

Įvažiavimas mokamas, tikrai nepamenu kiek, bet ten yra didžiulė žaidimų aikštelė vaikams, nedidelė užkandinė, taip pat galima su savo automobiliu važiuoti į tam pritaikytą pievutę, kurioje galima pailsėti grožintis kriokliu ar surengti pikniką su draugais ir išsikepti barbekiu.

Šie vaizdai yra važiuojant nuo Slaigo (Sligo) link Šiaurinės Airijos. Keliavome neturėdami tikslaus maršruto. Draugai parekomendavo, kad prie Slaigo labai gražu, taigi vadovavomės intuicija ir ženklais, nurodančiais lankytinas vietas.

Dvaras Šiaurinėj Airijoj, netoli už Kavano (Cavan). Nuostabaus grožio dvaro rožių sodas, į kurį patenkama nedideliu tilteliu per upelį.

 Vaizdai pakeliui link Galvėjaus klifų.

 Klifai ir didingas Atlanto vandenynas vakarėjant.

Kilkee, kurortinio miestelio pakrantėje.

Stoviu ant nuslūgusio vandenyno dugno, pilno nusėto mažų ir didesnių kriauklių, kurios stipriai prisitvirtinusios prie akmenų. O įvairaus dydžio užsilikusio vandens dydžio telkinėliuose, nepakartojamo grožio naturalūs gamtos akvariumai. Jose knibžda mažų žuvyčių, jūros ežių, krevečių ir gerai pasislėpusių jūros žvaigždžių!

 Jūros dugnas po atoslūgio, primena nesibaigiančią dykumą.

 Dublino uostas per saulėlydį.

Praėjusio savaitgalio kelionė vyko nuo Wiclow, važiavome jūros pakrante iki Dublino, kol užklupo naktis ir teko sukti link namų (Mullingar).

Grįžome pasisėmę naujų įspūdžių, geros nuotaikos ir linksmų prisiminimų. Dabar artimiausiose planuose norime aplankyti šešiakampius akmenis Šiaurinėje Airijoje.

MK: Ačiū Tau, jolitux, už nuostabų reportažą - išties puikūs vaizdai...