Kas tas EMOCINIS INTELEKTAS - EQ?
Kodėl jaučiamės pažeidžiami? Kodėl smagu tyčiotis iš kito? Kodėl esame nelaimingi ar neįvertinti? Verkšlename, liūdime, pykstame, nesutariame? Pasirodo, čia kyšo mūsų nesuvaldytų emocijų uodegytės. Kaip jas atpažinti ir pažinti?
Emocinis intelektas (EQ) – tema, jau šiandien išrinkta viena aktualiausių kovo 15-16 dienomis Litexpo rūmuose vyksiančioje tėvų konferencijoje ,,Atsakinga tėvystė“. Apie EQ su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbasi Jūratė Jadkonytė Petraitienė.
Psichologė Jūratė Bortkevičienė
Emocijos – laikyti ar paleisti
Atpažinti emocijas tėvai pirmiau turėtų išmokti patys – pamėginti išsiaiškinti savo jausmuose. Patys sau užduoti ir pabandyti atsakyti į daug klausimų. Ką ir kada jaučia, kodėl tie jausmai tokie? Ar reikia stengtis vienų vengti? O gal tiesiog imti ir leisti jiems gyventi? Kitaip sakant, išjausti iki galo, netramdyti savęs, nemeluoti sau ir neapsimetinėti, kad nieko neįvyko. Tokiai savianalizei padės žinios apie EQ. Pagrindinės emocinio intelekto sritys - savęs ir kito pažinimas, savikontrolė, savimotyvacija, įtakingumas ir bendradarbiavimas. Pabandykime keletą jų aptarti.
Emocija – kasdienybės palydovė
Kiekvieną dieną patiriame situacijas, lydimas emocijų: džiaugiamės, liūdime, pykstame, viliamės, bijome. Tai yra natūralu. Pradėkime nuo kasdieninių pavyzdžių. Kas nutinka, kai mažylis naktį nemiega, verkia? Atsiranda nuovargis. Tačiau tai irgi natūralus jausmas. Jei nėra pagalbos, situacija darosi sunkiai valdoma – šalia nuovargio įsitaiso pyktis. Mama gali pradėti rėkti, gali piktai priekaištauti: ,,Kada tu baigsi? Liaukis!“. Pavargęs žmogus visada būna piktesnis. Jei žinome, kad taip nutinka, vadinasi, mums reikia pagalbos iš šalies – kad kažkas pabūtų su vaiku, kol mama pailsės, išsimiegos.
Kita vertus, nepamirškite, kad jau mėnesio kūdikis ima pažinti mamos emocijas – kada ji šypsosi, kada juokiasi, kada verkia, kada pyksta. Pasak psichologės, pastarosios nėra blogos emocijos: ,,Kažkodėl esame įpratę, kad pyktis, liūdesys – blogai. Taip nėra. Nėra nei blogų, nei gerų emocijų. Tai tiesiog emocijos. Juk natūralu yra liūdėti, natūralu pykti. Verčiau ieškoti priežasties, kodėl ta emocija atsirado. Dažniausiai pasiduodama – pykstama ir visi susipyksta. Tokia situacija veda į aklavietę...“
O ką daryti, kai jauti, kad tuoj pratrūksi? Tiesiog negali pakęsti triukšmo, bildesio, netvarkos, atsikalbinėjimų ir t.t., – klausiu psichologės: ,,suskaičiuoti iki dešimties. Jei nepadeda, skaičiuoti atbulai. Jei šitaip nepadeda – tik lyginius skaičius. Svarbu neskaičiuoti automatiškai. Būtina įdėti pastangų, pagalvoti. Tai padės sustoti, nes nukreipus dėmesį į skaičiavimą, emocijos ima slūgti. Tačiau svarbiausia yra tai, kad nuo šiol imame atpažinti pyktį. O tada jį galime pradėti valdyti.
Neneikite vaiko jausmų
O kaip išmokyti vaiką pažinti emocijas ir jas valdyti? Pirmiausia daug kalbėti, pasakoti, ką pats jauti, ką išgyveni, ką matai. Kokie supa daiktai, žmonės, koks oras ir pan. Reikėtų išmokti pastebėti ir žydrą dangų, ir žalią žolę – pasidžiaugti, pasakyti vaikui: ,,žiūrėk, kaip gražu! Kokie mes šiandien laimingi“. Ar patys pastebite tai? Juk kiekvieną dieną nutinka daug gerų dalykų. Net vakare, eidami miegoti, apkabinkite vaiką, pasakykite, kad jus buvo šiandien kartu gera. Tačiau, pastebėdami džiaugsmingas emocijas nenuneikite nepageidaujamų.
Juk jos niekur nuo to nedings. Nereikia gėdinti vaikų, jei jie liūdi ar verkia. Verčiau pasisodinti ant kelių ir paklausti - ,,ar tau liūdna? Juk visiems būna liūdna“. Kaip ir visiems skauda, būna baisu, pikta, būna linksma, juokinga, gera... Labai svarbu leisti vaikams jausti tai, ką iš tiesų jie jaučia. Negalima uždrausti vaikui raukytis ar pareikšti: ,,Man neskanu“. ,,Vakar buvo skanu, o šiandien ne?“ – atsakytų tradicinė mama... Tačiau J.Bortkevičienė pastebi, kad vaikas yra teisus:,, Juk būna neskanu. Jis taip jaučiasi, ir tai pasakė. Arba kitas pavyzdys: ,,Man šalta, noriu megztuko“. – Ką mama atsako tokiai panelytei, jei už lango + 25? ,,Tau šalta būti negali, nesąmonė“. Bet jei mergaitė taip jaučiasi? Jei iš tiesų jai vėsu?
Neigdami vaiko žodžius, skatiname meluoti, sakyti kitą jausmą, nes tai, ką vaikas sako, nepripažįstame.“ Arba, ką atsakome, jei susiraukęs mažiukas tėškia: ,,Aš pykstu“ mūsų atsakymas -,,Negražu pykti“ arba ,,Nepyk, nes toks man nepatinki“. Ko tikimasi iš vaiko? Kad jis suspaudęs kumštukus šypsosis? Verčiau paklausti, padėti išsiaiškinti, kas sukėlė pyktį, kodėl jis pyksta? Paanalizuokite vaiko jausmus kartu, raskite šio jausmo priežastis.
Mamyte, ko žliumbi? Empatija
Kita EQ itin svarbi dalis – empatija. Visi žinome, kad tai – gebėjimas suprasti kitą. Vieniems žmonėms šis jausmas įgimtas, kitiems - ne. Vienas mažylis apkabins verkiantį pyplį, kitas užsikimš ausis. Tačiau empatiją galima išugdyti. Tereikia įsileisti vaikus į savo jausmus, neatstumti jų, papasakoti, ką jaučiame, kas mus skaudina, kas mus džiugina. Jei mažiukas prieina prie ašarojančios mamos, ir klausia: ,,mamyte, tau liūdna?“, pripažinkime, kad taip, liūdna, skauda ir pan. Arba grįžus iš darbo namo, vaikai puola ir reikalauja, kad su jais žaistume, dūktume, kalbėtume.
O jaučiamės taip, kad vos kojas pavelkame, kad esame dirglūs ir tuoj sprogsim iš pykčio. Ką daryti? Vaikas juk nekaltas, kad parduotuvėje buvo ilga eilė, o darbe nepavyko užsakymas... Sau sakome: stop, o vaikui pripažįstame: ,,Aš labai pavargau. Dabar esu pikta, suirzusi. Man truputį reikia laiko pailsėti, einu į kambarį, pabūsiu viena. O, kai pailsėsiu, žaisime“ – pataria psichologė: ,,Vaikas mato tai, kas yra iš tikrųjų – kad mama pavargusi, suirzusi. Ir svarbiausia, kad ji eina pabūti viena ir nusiraminti.“
Pažinti kitų jausmus padeda ir animaciniai filmukai. Žiūrėkite juos kartu su vaikais. Paklauskite, kas nutiko herojams, ką jie jautė, aptarkite, kokie jie skirtingi. Kaip skirtingai jie mąsto, kalba, jaučia. O kaip tu būtum pasielgęs jų vietoje, ir t.t. Suprasti kitą gali padėti ir žaidimai. Pavyzdžiui, ką jauti, kai nieko nematai? Pabadykite užrišti akis. Arba užkimšus ausi. Arba pastraksėti ant vienos kojos, žaisti tik su viena ranka. Juk gyvenime būna ir šitaip.
Žaidimai, lavinantis EQ
Žaisti gali visa šeima. Kiekvienas šeimos narys paeiliui turi įvardyti: ,,Aš laimingas, kai...“ ,,Man linksma, kai..“ Man pirkta, Man liūdna... Klausykitės, ką kalba vaikas. Išgirsite daug apie jį. Reikėtų emocijas rišti su įvykiais. Pavyzdžiui, pakankamai efektyvu, kai per šį žaidimą, tėvai pasako: ,,man liūdna, kai nesutvarkyti žaislai“. Mažyliai nenori, kad tėvai liūdėtų, todėl gali pulti tvarkytis.
Norint lavinti EQ yra svarbiausia leisti pažinti jausmus, apie juos kalbėti, tyrinėti. Kuo daugiau jausmų vaikas pažįsta, tuo geriau pažįsta save ir aplinką. Kartu ugdomas gebėjimas valdyti emocijas, geriau suprasti kitą. Visi norime, kad mūsų vaikai gebėtų bendrauti, bendradarbiauti, jaustųsi laimingi ir įvertinti. Būtų sėkmės pakylėti. Apie EQ lydimą savimotyvaciją, įtakingumą ir bendradarbiavimą plačiau bus kalbama konferencijoje ,,Atsakinga tėvystė“ ir Jūratės Jadkonytės Petraitienės knygoje tėvams ,,Pypliotyra“ .
