Sveikiname visus sulaukus rudenėlio! Sveikiname startavusius darželinukus bei moksleivius!
Visiems rugsėjis dovanoja naujų patirčių. Mūsų šeimai šiemet ypač. Vakariui pirmosios dienos darželyje, o man pačiai grįžimas į darbą po ketverių metų vaikų priežiūros atostogų. Visa laimė, kad viskas juda po truputį ir, pasirodo, šiam etapui visai sėkmingai pasiruošėme. Nesunkiai ryte kėlėmės, pusryčių sąmoningai nevalgėme namie, kad būtų apetitas darželyje. Pasipuošėme, iš vakaro suruošiau krepšelį su daiktais, atsarginiais rūbais, basutėmis.
Apie pirkinius neišskyriau atskiros temos, nes palikau viską taip, kad nusipirksime viską pagal poreikį, auklėtojos patarimus. Nemėgstu prisikaupti daiktų, rūbų į priekį. Įsigijome kas būtina, arba ką reiktų atnaujinti, pvz. batus rudeniui, lengvus aulinukus, striukytę, keletą trikotažinių palaidinių, kelnyčių.
Į darželį keliavome visa šeima, pirmiausia palydėjome sesę, poto ėjome pas Vakarį. Kartu grupėje buvom abu tėveliai, vėliau likau aš viena. Auklėtojos trumpai prisistatė, šiek tiek supažindino su tvarka, su adaptacijos periodu. Sutarėme, kad pirmąją savaitę vaikai dar neliks miegoti. Taigi laiką leisime darželyje iki pietų miego. Vakaris jautėsi puikiai, smalsiai domėjosi žaislais, aplinka, vaikais. Tačiau iš pirmų kontaktų su draugais - nenori dalintis, savinasi daiktus ir mušasi. Tokiu ramiu ir mielu veideliu, vis pastumia ar stukteli kuriam nors draugui.
Visai sėkmingai papusryčiavo, pats savarankiškai atsigėrė arbatos, ir suvalgė apie pusę porcijos košės. Kaip pirmam kartui tikrai geras rezultatas. Iškart pasinaudojome puoduku ir klozetu, ypač susidomėjo tokiu mažu unitazu. :) Vėliau keliavome į lauką, vyko šventė. Ten susitikome ir sesę. Po šventės keliavome namo.
Antroji diena prasidėjo žvaliu prabudimu ir prašymu eiti į darželį! Tik nuėjus į rūbinę ir persiavus batus - Vakaris nubėgo į grupę. Ir vėl netrukus spėjo stuktelkt vienam berniukui. Nenorėjo priimti į tokią stacionarią mašinėlę, kurioje telpa du vaikai. Kiek vėliau auklėtoja patarė pabandyti išeiti į miegamąjį, kad pamatyti Vakario reakciją, kai šalia nebus tėvų. Kol žaidė - nepasigedo visiškai, tik atvestas prie stalo pusryčiauti pradėjo dairytis, akimis ieškoti mamos. Tačiau neverkė. Suvalgęs kelis kąsnius nubėgo žaisti toliau.
Lauke pasirodydavau epizodiškai, jis dėl to nestresavo visiškai, jei sekančią dieną - trečiąją - bus panaši nuotaika ryte, bandysim atsisveikinti iki pietų miego. Ir sugrįžti tik pasiimti.
Šiam kartui iš didžiosios pradžios tiek. Visiems gražių dienų ir kuo lengvesnės adaptacijos!
