Vasarą mamos (kartais ir tėčiai :)) ir vaikai dažnai leidžia laiką smėlio dėžėse :) Paįvairinimui galima nupiešti smėlio piešinį...
Ne, tai nebus darbelis su rezultatu. Bet tikriausiai esate girdėję auksinę frazę, kad ikimokyklinukui svarbiau procesas, bet ne rezultatas? Taigi šis kaip tik toks.
Mums prireikė šių priemonių:
- Pavėsingos smėlio dėžės;
- Skystų klijų (geriau būtų, kad jie lengvai spaustųsi (minkštesnis buteliukas - mūsiškiai per kieti buvo));
- Piešimo lapų (storesnio – akvarelinio);
- Nuo dėžės kartono ar knygos – pasidėti lapui;
- Sėtelio ir dubenėlio (kibirėlio).
Idėja:
Nupiešti klijais piešinį, užberti smėlio ir jį nupurtyti. Pamatome išryškėjusį piešinį.
Bet tikriausiai būtų naivu tikėtis, kad mažam vaikui įdavus klijų ir smėlio, jis ims ir nupieš viską dailiai. Juk vaikui svarbiau stebėti, kaip draugauja tas smėliukas su klijais...
Taigi mums sekėsi taip:
Karštą dieną vakarop įsitaisėme smėlio dėžėje ir persijojome smėliuką. Dviejų sėtelių neturėjome, teko dalintis... :)
Paskui jau bandė piešti
Pirmi piešiniai: Deimantė nedrąsiai žiūrėjo, kas čia gaunasi, o Mila patys matote... :)
Antri piešiniai: Deimantė pavaizdavo jūrą... o Milutė supratusi stebuklą, kruopščiai dėliojo po lašą klijų, bėrė smėlį, nupurtė, vėl lašą klijų, vėl smėliuką ir taip po vieną...
Šių piešinių nesinešėme namo... Na, kaip ir pastatytos smėlio pilies neparsinešame :)
Kūrybingos vasaros!
Akvilė
http://auginustebukla.blogspot.com/
Svarbiausia pats procesas tikrai super 😉
Tikros menininkės 👍