Rugsėjis prabėgo labai greitai. Atrodo vieną dieną ruošiamės pirmadienio pamokom, o jau kitą- reikia į kuprinę dėtis penktadienio pamokas. Jau ir Luknytė apsiprato su nauja rutina. Pirmadienis - penktadienis - dvi išeiginės :) Nebegali esant galimybei pasimuliuoti ir neiti, kaip kad būdavo darželyje :)
Apibendrinant - kol kas viskas eina kaip sviestu patepta. Švarkelis nors ir neatsirado - bet mokykla davė iš savo rezervo, tad naujo siūdintis nereikia.
Auklėtoja - puiki! Svarbiausia - iniciatyvi. Va ir šią savaitę Luknė grįžo visa patenkinta - klasėje turės/augins žiurkėniuką. Pasirodo jų klasė dalyvaus ankstyvosios prevencijos programoje, kuri skirta ugdyti vaikų socialinius ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus.
Klasė - draugiška! Dar iš Luknės negirdėjau nė vieno nusiskundimo, kad kažkas su kažkuo nebendrauja, iš ko nors juokiasi ir panašiai. Pakalbame kiekvieną vakarą apie tai kas patiko/nepatiko mokykloje, kas sukėlė juoką ar dėl ko buvo liūdna.
Pamokos - vis tik matematika nelabai Luknei prie širdies. Nors ir skaičiukai dailūs gaunasi, ir aritmetiniai veiksmai pavyksta, bet kai ruošiame kuprinę kitai dienai, ir perskaito, kad rytoj reikia dėtis "Riešutą", išgirstu tik gilų atodūsį - ech... matematika... Raidelės raityti atrodo netgi sunkiau jai gaunasi, bet dėl lietuvių kalbos dar negirdžiu to ech... :) Įdomiausia aišku gamtos pažinimas ir dailė - kur gi ne :)
Skaitymas - buvo jau su klase apsilankiusi mokyklos bibliotekoje ir parsinešė vieną knygelę, kurią skaitė pati savarankiškai. Iš atpasakotos istorijos atrodo, kad skaitė ne kas antrą žodį, ir turinį suprato. :)
Namų darbai - būna, kad reikia padirbėti, būna, kad spėja viską klasėje padaryti. Buvo porą vakarų ir ašarų, kad pavargau ir nebenoriu, bet greičiausiai dėl to, kad už durų girdėjo labai garsiai žaidžiančią sesę, kuriai namų darbų darželyje dar neužduoda.
Kuprinė - pateisino mūsų lūkesčius - nėra sunki, patogi užsidėti, talpi. Kuprinės turinį iš vakaro dedame kartu - Luknė skaito kokios kitą dieną bus pamokos, ir tada kartu jau sudedame reikiamus vadovėlius, sąsiuvinius, pratybas. Kontroliuoti dar tikrai reikia. Nes paruošus pamokas jau taip ir nori sprukti pas sesę.
Kišenpinigiai - duodam litą arba du šiltai arbatai. Priešpiečius įdedame iš namų. Pietums valgykloje nupirkome "talonėlių", tad už juos ir valgo.
Kelias į mokyklą ir atgal - kaip ir planavome, kai negali nuvežti tėtis - pagelbėja senelis. Tad viskas pagal planą, ir puikiai išsisukam be prailgintos grupės. Dėl to anksčiau grįžus namo gali ir nusnųsti (kad pietų miegelio Luknei trūksta, matosi netgi labai - vakarais 9 valandą eina gulti, ir nebesulaukia skaitomos istorijos pabaigos - užmiega :) ). Taip pat spėja paruošti pamokas, iki grįštam su sese namo. Tad likęs vakaras būna laisvas.
Atostogos - jų pradinukams numatyta nemažai. Va šito dalyko neapmąstėm, ir dabar jau pradedam sukti planus, kas su ja galės pabūti namuose. Rudens atostogas praleis su tėčiu, o va per žiemos ilgąsias atostogas reikės kažką sumąstyti.
Elektroninis dienynas - vis dar negaliu juo atsidžiaugti :) visi klasės darbai, namų darbai, įvertinimai vienoje vietoje. Iškilus bet kokiam klausimui - auklėtoja lengvai pasiekiama. Taip pat palengvintas bendravimas su klasiokų tėveliais. Viskas operatyviau vyksta.
Taigi, galiu drąsiai pasakyti - Luknės adaptacija baigta, nes sekmadinio vakare jau girdime - VALIO! Rytoj į mokyklą :)
Sėkmės visiems, turintiems šį rudenį savąjį "pirmąjį kartą"!
Šaunuolė mergytė, sėkmės jums ir toliau 😀