Į mūsų rankas besibaigiant vasarai papuolė autorės Angelos Nanetti knyga “Žmogus, kuris augino kometas” (leidykla Nieko rimto). Ji skirta vaikams nuo dešimties metų ir vyresniems, tačiau mano dukra Saulė, kuriai neseniai sukako devyneri, panoro ją perskaityti.
"Mama, aš jau žinau kas yra kometos, tikrai viską suprasiu" - pagaliau nusileidau tokiam trečiokės argumentui :)
Visgi "krimsti" šią knygą dukrai nebuvo itin lengva, nors mačiau, kad ji susidomėjusi vertė puslapis po puslapio - ir knygą perskaitė.
Tradiciškai, paprašiau Saulės papasakoti, apie ką knygą ir kokie jos "karščiausi" įspūdžiai:
"Klausyk, mama. Buvo tokia Mirjam, kuri pagimdė du vaikus Arną ir Bruną. Arnas vieną kartą surado trobelę, ten gyveno toks žmogus, kuris augino kometas. Mirjam nenorėjo, kad Arnas eitų pas tą vyrą. Vieną dieną tas vyras pats pas juos atėjo. Atėjo ir atnėšė dovanų. Mirjam jis padovanojo stebuklingą gėlę, Arnui ir Brunui visokių kitų dovanų. Ir Mirjam su nepažistamu vyru susidraugavo. Arnas tą vyrą pavadino Horija, nes toks buvo jo tėčio vardas.
MAN LABIAUSIAI PATIKO, KAI žmogus norėjo užsiauginti kometas. Jis sutiko senelį, jis mokėjo auginti kometas. Ir tas senelis tam vyrui padovanojo stebuklingas sėklytes, iš kurių išauga kometos. Dar senelis jam pasakė, kad kai bus tinkamas dangus, galėsi užsiauginti kometas. Reikia tik mokėti laukti. Bet vyras nemokėjo laukti. Bet vieną dieną iš sėklyčių išaugo gėlė, net nepaprasta, o stebuklinga. Jis ją padovanojo Mirjam.
Tik gaila, kad tos kometos neišaugo...
Bet vis tiek man knyga patiko! :)
