Spausdinti
Pasirodo, lietus tikrų, šventėms atsidavusių lietuvių neišgąsdino.
Kas polietileniniais lietpalčiais, kas skėčiais apsidangstę, tautiniais rūbais vilkintys – visi sukosi magišku ratu skambant tradicinėms lietuvių liaudies Joninių dainoms.
Mes irgi su Saule nejučiomis įsitraukėme į tą sūkurį, net skėčių nebereikėjo, nes paprasčiausiai lietaus jau nebejutome.
Bene daugiausiai smalsuolių pritraukė parke vykęs vaistažolių kermošius, kur buvo pinami vainikai,
verdama didžiuliame katile tikrų tikriausia Joninių arbata, kaip mums pasakė – „trijų devynerių“ arbata. Neaišku, kas ten katile virė iš tiesų, tačiau mmm... aromatas ir skonis buvo nepakartojamas.
Apeiginiu vartų apėjimu prasidėjo Rasos šventė. Visi, kas netingėjo ėjo ratelius aplink Kupolę, norintieji būrėsi iš žolynų, o vėliau stebėjo ugnies apeigas prie Lizdeikos aukuro.
Gaila, kad maniškė nebesulaukė Joninių laužo, nes įsismarkavęs lietus mus tiesiog vyte vijo namolio. Tačiau buvo be galo gera. Tos giesmės, tos Jonininų dainos ir aukuro ugnis užbūrė magiška galia, kuri tiesiog sklandė ore.
SU VARDADIENIU, JONUKAI IR JANYTĖS!!!
mes šventėm Janapolėj,ten lietaus nei lašo nebuvo,tik kita diena pakrapijo,bet pačios Joninės tai super
joninių magija tęsis visą savaitgalį...mačiau lyg šiandien pilnatis ir rūkas toks nusileidęs ant pievos...šilta šilta ir gera
Mane visuomet žavėjo lietuviškos tradicijos, ir švenčių simbolika bei prasmė
Pas mus joninių šventė tik šiandien, tai kažkaip ir nuotaikos nebe tokios
o mes šiemet likome namie, nes pabūgome lietaus, o ir pupa mažytė
