SpausdintiKaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet vyksta Šiluvoje šilinių atlaidai (Mergelės Marijos gimtadienis). Suvažiuoja iš visų vyskupijų įvairios parapijos, meldžiasi ir dėkoja Marijai už įvairias siųstas malones.
Penktadienis buvo diena, kai mūsų parapija turėjo galimybę giedoti Šiluvos koplyčioje. Jausmas nenupasakojamas, ten aplanko tokia ramybė, ašaros išrieda nenorint
Jau antras kartas, kai galiu pabūti šalia to, kas nepaprasta. Vėl pagrojau vargonais, chorui pritariant
Tuputėlį kamavo nerimas, kaip pavyks, ar nesuklysiu, nes labai nepatogu giedoti, kai tu esi nugara prieš visus, tad mano giesmininkai padėjo gaudytis visoje eigoje.
Vaizdas nuo vargonų
Viskas pavyko puikiai, dar turėjom nemažai laiko, tad jį išnaudojau vaikščiodama po pagrindinę Šiluvos gatvę, pasimėgavome muge, ir šį bei tą parvežėme namiškiams.
Gaila, šiais metais nepavyko pamatyti gandro, matyt, jam pasidarė per šalta ir persikėlė kitur.
Šiluva - iš ties puikus miestelis, jame niekada nestinga piligrimų, į ją plaukia ne tik lietuviai, bet ir kiti kraštiečiai. Čia visuomet pasisemi gerumo, atlaidumo, į kasdienybę sugrįžti kitoks tarsi apsivalęs.
Keliaudama atgal į autobusą, pasigerėjau aplink esančia gamta ir džiaugiausi, jog vėl galėjau čia atvykti
Kaip gražiai gandrai susisukę savo lizdus
Jei nori visada atsigauti emociškai, palikti trumpam rūpesčius, visuomet atvažiuok į Šiluvą ir nebūtinai reikia užsukti į koplyčią ar baziliką, čia ir taip sklando ramybė, atgaiva. Tik labai reikia saugotis vagiškių, nes, pasirodo, jie kaip tik renkasi tokias vietas, kur žmonės jaučia pasitikėjimą, tad geriau visuomet brangius daiktus laikyti šalia savęs.
Tad štai kokios mano mintys šiais metais aplankius Šiluvą :)
