SpausdintiNors jau ne pirmi metai gyvenu Kaune, o vyras visą savo gyvenimėlį čia praleidęs, tačiau dar yra labai daug neaplankytų ar jau labai seniai lankytų vietų Kaune ar Kauno raj., todėl, kai neturime galimybės išvykti kažkur toliau, savo laisvas dienas planuojame čia.
Taip vieną šeštadienį nutarėme aplankyti Raudondvarį ir jo pilį.
Artėjant prie miestelio grožėjomės mus pasitinkančia gražia bažnyčia. Įvažiavus pastebėjome, kad tai labai jaukus, tvarkingas miestelis, o kai priartėjome prie pilies teritojos pamatėme, kad veikti tikrai turėsime ką :).
Iškart mus pasitiko vieni pirmųjų pastatų, buvusios arklidės, kurios šiuo metu restauruojamos, kaip ir visi kiti pastatai, tad galėjome pamatyti tik išorę. Labai tikimės, kad kada ateityje galėsime ir viduje pasivaikščioti.
Apžiūrėję šiuos pastatus, pasukome link oranžerijos, kuri pasirodė kiek "pagyvenusi" ir reikalaujanti tvarkymų, galbūt kažkada bus atnaujinta:
Priėjome ir kelis gyvenamuosius namus, kuriuose, atrodo, gyvena žmonės, bent jau taip nusprendėme iš žaidžiančių vaikų bei lauke stovinčių skalbinių :). Žinoma, iškart pamanėme, kad tobula vieta gyventi, kai toks parkas aplink, bet čia yra ir pliusų, ir minusų.
Pamatėme ir restauruojamą, kaip pagal planą supratome, ledainę.
Kol galiausiai priėjome pačią pilį. Didingą grožį ir labai viliojantį jį aplankyti. Deja, apsauginės tvoros tą galimybę ribojo. Tad tik apžiūrėjome iš lauko. Kadangi šioje teritorijoje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, tikimės, vieną dieną aplankyti ir pilį, o gal ir kitus pastatus.
Džiaugėmės, kad tokia nuostabi vieta tvarkoma ir taip gražiai prižiūrima. Vaikščiodami žaliojoje zonoje aptikome ir dvi skulptūras:
Kiekvienas kelia savo svorį, o aš - mūsų brangiausią turtą :):
Greta visų pastatų labai mus sužavėjo visos teritorijos žaluma. Ne veltui ši vieta mielai lankoma ir šventinių svitų, ir fotografų, ir šeimų. Didžiuosius žolynus mielai išbandė ir mūsų dukrytė, ir aš :):
Teritorijoje yra vietos ir prisėsti, ir papiknikauti. Šiek tiek paėjus link mažųjų laivų prieplaukos aptikome ir puikias pavėsines, kur galima ir mėsytės pasikepti, ir stalą pasitiesti, kad ir kokią progą atšvęsti.
Tačiau čia mus užklupo lietus, tad išbandę tekš, tekš batus, suskubome į mašiną:
Džiaugėmės aplankę ir atradę tokią vietą, į kurią tikrai dar grįšime, nes tai puikus gamtos kampelis su istoriniais paminklais visiems.
Gražuolės mergytės.
stengiamės nuo mažų dienų mokytis, kad spalvas reikia derinti, rūbelius pagal išėjimo tikslą pasirinkti tik jau turbūt greitai, visi mamos modeliavimai baigsis ir bus "aš noriu taip"
mergyte kaip garziai aprengta,patiko kaip guminiai su megztuku priderinti 
O mama priespaskutineje foto kur ant zoles guli, super atrodo
