Šiomis dienomis mūsų namučiuose paradoksali situacija pasiūlytai temai „Mama išėjo į darbą“ – mūsų tėtis išėjo į darbą. Viltė jau ne tokia maža (2,7 m.), bet labai prisirišusi prie tėčio, o tėtis prie Viltės.
Prieš metus įsiviešpatavus krizei tėtis neteko darbo, tad visus metus buvo namuose ir mus lepindavo, o ypatingai savo vienturtėlę Viltę. Jis – mano antras vyras. Aš turėjau tris vaikus, o jis neturėjo vaikų.
Mažoji su tėčiu praleidžia daug laiko kartu. Vasarą kartu keliaudavo pas močiutę pėsčiomis 3 kilometrus, aišku, dukra vežimėlyje. Lauke prie namų taip pat dažniausiai ji būna su tėčiu, migdo taip pat jis, vienu žodžiu, nesitraukė vienas nuo kito.
Ir štai jau tėvelis antrą dieną darbe, o mažoji stresuoja. Jis į darbą keliasi 5 val.30 min., kai tik išlipa iš lovos, mažoji iškart pajaučia ir pradeda verkti. Ji šaukia, o aš raminu, glaudžiu. Dieną lengviau, ji dažnai klausia, kur tėtis, bet ir pati sako, kad jis uždirbs pinigučių ir pirks daug saldainių.
Tai pat ir tėtis pergyvena, skambina ir klausia, kaip mažė laikosi, grįžęs nepaleidžia jos iš rankų. Stresuoja abu – tiek tėtis, tiek dukra.
Labai tikiuosi, kad greitai viskas susitvarkys ir dukrytė pripras, kad dienomis tėvelio nebus namie.
