Sveikos,
Praėjo šventinės dienos, prasidėjo rimti reikalai, tad diena gerokai sutumpėjo ir caikana, ir man pačiai.
Rugsėjo 3-ioji praėjo sklandžiai. Aš lydėjau savo pirmokėlį klasėn, tėtis - darželinuką. Nors nedrąsiai, bet pakiliomis nuotaikomis.
Tąkart duena praėjo greitai, bet liūdesio. Deimantas klasėje pradžioj sėdėjo kiek susimąstęs, bet vėliau atsipalaidavo, nes veiklų pirmojoje pamokoje pakako.
Vyras pasakojo, jog Aidukas nesitraukė niekur nuo jo, bet gėlytes išdrįso mokytojai atiduoti pats :)
Su Deimantu kol kas viskas puiku- noriai keliasi ir eina į pamokas. Linksmas laksto koridoriais su draugais.
O štai Aidukui sunkokas adaptacijos laikotarpis. Daug kalbu, aiškinu, jog jam reikia darželyje pabūti, kol vėl ateisiu parsivesti. Sulig kiekviena diena nuėjus darželin vis labiau kimbasi į sijoną, saugo, nenori pasilikti. Bet palikus neisterikuoja, trumpai paverkia, bet kartu su vaikais užsiima mokytojų siūlomomis veiklomis. Atėjus parsivesti, iš džiaugsmo suspindi ašaros. Atsisveikindamas sako, kad ateisiąs vėl. Bet rytais kartojasi situacija. Ech, nelengva ta pradedančiojo darželinuko dalia...
Štai kokį darbelį pasigamino šiandien darželyje.
Visumoje, viskas gerai. Bet aš ir pati džiaugiuosi, kad pagaliau rytoj PENKTADIENIS! :D
kodelcia
ODISEJAaa
jaldija