Faustos didžioji šventė

Ant rudenėjančio dangaus pripieškim saulės spindulių,

Kad nebeliūdintų žmogaus rugsėjo žingsniai ir tikėkim,

Dienų spalvotame fone, bus gera plaukt rudens upe.

Štai ir išaušo ta diena, kai oficialiai galima skelbti mokslo metų pradžią. Rytas praėjo sklandžiai, lengvai. Susiruošėm, pasipuošėm, čiupom gėlytes, gerą nuotaiką ir nurūkom takeliu į mokyklą. 

Taip keista, kad jau visi trys vaikai - mokyklinukai. Juokiamės, kad šiemet turime du pirmokus - Faustą ir brolį Beną, kuris jau mokysis gimnazijoje, ir vieną antroką Kasparą.

Kadangi vaikai trys, mokyklos skirtingos, šventės laikai progimnazijoje ir gimnazijoje sutapo, tai teko mums su vyru pasidalinti vaikais. Aš palydėjau Faustą, o vyrai nukūrė į gimnaziją nuvežti Beno (tiesa, paskui su Kasparu grįžo atgal).

Faustai šventė prasidėjo progimnazijos salėje, kur kalbą tarė direktorius, pavaduotoja, o mokytojos pasikvietė vaikus į klases. Tėveliai laukėme savo vaikų mokyklos kiemelyje.

Neilgai trukus šventė prasidėjo. Buvo gražu žiūrėti, kaip aštuntokai - progimnazijos vyriausieji - veda pirmokėlius už rankyčių. 

Oficialioji dalis prailgo, kaip ir kasmet, bet tikriausiai tokios ir yra šventės.

Vėliau vėl sugužėjome į klases. Susipažinome su klasės auklėtoja. Ji turėjo pasiruošusi nemažai staigmenų ir dovanėlių vaikams. Jau išeinant Fausta pribėgo ir apsikabino savo mokytoją. Taip supratau, kad mokytoja jai labai patiko.

Visą rytą Fausta jautėsi lyg devintame danguje. Šypsena tik kartais dingdavo nuo veido. Kaip ji pati sakė: "Aš šiek tiek jaudinausi."

Šventei pasibaigus, nuvažiavome į darželį aplankyti Faustos auklėtojų. Nuvežėme ir joms rudeninę astrų puokštę. 

Vos grįžusi namo, Fausta susidėjo reikalingus daiktus į kuprinę ir Kasparą paragino tą patį padaryti.

Bet diena tikrai buvo įtempta. Kai Fausta kurį laiką nepasirodė, nuėjau jos ieškoti ir... radau miegančią.

Tad tokia ta mūsų didžioji diena. Neilgai trukus eisim visi gerti šventinio ledų kokteilio. :)

K.