Jeigu mums užduosite klausimą ,,Kaip mes ruošėmės mokyklai?", tai ko gero sulauksite atsakymo - ,,Niekaip..." . Ir tai bus beveik tiesa. Bet dabar apie viską nuo pradžių.
Kadangi turime vaiką, kuris jau keli metai nori į mokyklą, tai nė nekilo noras ieškoti apie tai kažkokių straipsnių, knygų ar pan. Kitas dalykas - vyresnysis brolis. Nors jis į mokyklą ir nesiveržia, bet mažoji, tarsi patvirtindama antro vaiko dėsnį, trykšta noru vyresnėlį ne tik pasivyti, bet ir aplenkti (kas turite du vaikučius, turbūt įsivaizduojate). Nors amžiaus skirtumas tarp mūsiškių oooi koks nemažas... Brolis sulaukia dar ir mažosios komentarų, prisiklausiusios mūsų ir vyresnėlio pokalbių apie mokslus. Pvz.: ,,Na, greitai tu man pakartoji Pitagoro teoremą" arba ,,Jei negausi dešimtuko, tai neduosiu čiulpinuko" ir pan.
Kitas dalykas - patirtis su vyresniuoju ir mokykla jau įgyta, tad nebesijaučiame naujokai ir mokyklos ,,nebebijome".
Pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas pradinukui - mokytoja ir nekonfliktiški klasiokai. Mokytojos pasirinktoje mokykloje man abi pažįstamos, tad kaip ir nesirinkome - ėjome pas tą mokytoją, kurią rinkosi daugelis priešmokyklinės grupės vaikų tėvų, nors dukra būtų pasirinkusi kitą... bet eiti viena, be grupės draugų, nelabai norėjo... O štai klasiokų pasirinkti neišeina. Gerai, kad didžioji dalis jau pažįstama, o va apie kitus išgirsime tik prasidėjus pamokoms.
Po pirmųjų birželio mėn. pamokėlių mokykloje mes jau buvome kiek sunerimę, mat išgirdome: ,,Buvo neįdomu, nes nieko naujo nesimokėme." Tačiau, praėjus vos dienai, kuprinė jau buvo išprašyta ir daiktai mokyklai susidėti. Ir visą vasarą Aistės kalbos, ką ir kaip ji nešis į mokyklą, ką veiks ir t.t.
Va toks tas mūsų pasiruošimas (nesiruošimas) mokyklai. O ar gerai viską darėme, paaiškės jau netrukus...