Sveiki. Reikėtų papasakoti, kaip mes su Kasparu ruošėmės mokyklai. Praėjusiame blog’e minėjau, kad nuo metų pradžios ėjome pas logopedę. Bėda buvo ne tik amerikietiškas akcentas, bet ir R, L raidžių tarimas. Tad logopedė mums patarė po truputį pradėti Kasparą mokyti akademiškai tam, kad greičiau susitvarkytų jo kalba.
Tad nieko nelaukusi suradau pradinių klasių mokytoją, ir kartą per savaitę su Kasparu važiuodavome pas ją į pamokėles. Jeigu dar metų pradžioje Kasparas nežinojo visų raidelių (ir absoliučiai nerodė jokio susidomėjimo mokymųsi), tai jau po mėnesio skaitė skiemenimis. Tiesa, jis ilgai dar nesuprasdavo, ką perskaitė.
Namuose gerus pusę metų buvome priklijavę įvairius žodžius prie baldų ir daiktų. Tą mums patarė mokytoja. Daugiausiai klausimų kildavo aplinkiniams, kurie atvykdavo į svečius ir pamatydavo visur priklijuotus žodžius. :)
Mokytoja darbui namuose buvo davusi ir žaidimą-dėlionę. Kasparas turėdavo sudėlioti žodžius ir juos užrašyti. Pas mokytoją vaikščiojome tris mėnesius, ir tai ne kas savaitę, bet tiek užteko, kad Kasparas pasiruoštų mokyklai ir imtų pasitikėti savo jėgomis.
Niekada neakcentavau to fakto, kad vaikas, pradėdamas lankyti mokyklą, būtinai turėtų mokėti skaityti ir skaičiuoti. Man visada svarbesnis atrodė jo socialinis pasiruošimas, ar vaikas jausis saugus, ar pasitikės savimi, ar nebijos priimti iššūkių ir naujovių, ar sugebės išlaikyti dėmesį ir suprasti užduotis, ar bus savarankiškas. Labai daug su Kasparu šnekėdavom apie būsimą mokyklą, kas jo laukia, ko jam tikėtis. Manau, kad ir aš, ir jis esame pasiruošę naujam etapui.
Manau be galo svarbi vaikui yra pirmoji jo mokytoja. Tad tikrai daug klausinėjau, ieškojau informacijos ir domėjausi apie būsimas pradinių klasių mokytojas Kasparo mokykloje. Penktadienį pagaliau paaiškėjo, kokia bus Kasparo mokytoja ir į kurią klasę jis pateko. Džiaugiuosi kaip mažas vaikas, nes mokytoja, tikiu, bus nuostabi (kadangi pažįstu asmeniškai). Kasparas manęs paklausė, o mano mokytoja bus gera? Pasakiau, kad bus labai gera, jauna ir labai graži. Be to, jo klasėje mokysis dar ir du Kasparo draugai. Tad jau kas vakarą abu skaičiuojam likusias dienas iki mokyklos. Kasparas labai laukia rugsėjo 1-osios.
Kitame blog’e aprašysiu, kokius pirkinius mokyklai įsigijome.
K.
Krisliukas
floryte
jaldija