Mokyklinukų įspūdžiai mokykloje:
Irmantaite: Gytis sakė, jog jam labai patiko rugsėjį vykusi išvyka į popieriaus fabriką Grigiškėse, pamatė gamybos procesus, daug sužinojo ir parsivežė pilną maišelį nosinaičių ir servetėlių dovanų. Dar labai patiko spalio mėnesio išvyka į Anykščius, kus su klase apsilankė Medžių Lajų take, Arklio muziejuje, edukacijos metu kiekvienas sau kepė po duonelę. O dar ketvirtadieniais jį be galo džiugina išvykos su klase į baseiną. Taip šiuo metu vyksta jų fizinio lavinimo pamokos.
Vaidlina: Mano trečiokas Vilius labai džiaugiasi, jog jį pakvietė dalyvauti Bebro konkurse (inlove)
Kristina B.: Mano be kelių mėnesių septynmetis labiausiai džiaugėsi, kad pasivaikščiojo takais medžiuose, o daržely vyko šventė, kur jie grybus vaidino :) tai labai patiko tas persirengimo procesas.
Juddita: Mano ketvirtokas džiaugiasi, jog yra matematikos pamoka. Jo nuomone, taip yra lavinamas protas
Gintarep: Birutė :"Įsimintiniausia ekskursija į Trakų šokoladinę, kurioje pasigaminau katinuką iš marcipano"
Lina_baj: Rokas, trečiokas: "Man patiko vėl susitikti klasiokus ir draugus. Labiausiai patiko ekskursija į Marijampolę, kur buvom muziejuje ir dar gaminome spalvotą popierių".
----
Jauno (g. 1981 m.) švedų rašytojo Fredriko Backmano debiutinis 2012 m. romanas „Gyveno kartą Uvė" apie niurzgantį ir visais bei viskuo nepatenkintą senjorą Uvę sukėlė ažiotažą ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Knyga ilgai laikėsi prestižiniame Niujorko bestselerių sąraše. Praėjus šešeriems metams autoriaus bibliografijoje – jau aštuoni romanai, išleisti pasaulyje daugiau nei 25 kalbomis.
Šio romano centre – septynmetė Elsa. Jos gyvenimas nelepina: tėvai išsiskyrę, mokykloje kiti vaikai užgaulioja, o daugiabutis, kuriame gyvena, kupinas keistų ir bauginančių kaimynų. Visa laimė, kad šalia, tame pačiame name, gyvena mylima močiutė – ekscentriška, su niekuo nesiskaitanti persona, kuri, jei reikės, yra pasiruošusi apginti mylimą anūkę nagais ir dantimis. Labiausiai Elsai patinka močiutės pasakos: niekur negirdėtos, kupinos stebuklų, dažnai bauginančios, bet visada gerai pasibaigiančios.
Deja, gyvenimas ne visuomet yra kaip pasaka. Vieną rytą mylima močiutė iškeliauja anapus, bet net iš ano pasaulio nesiliauja globoti ir ginti mylimos anūkės. Mergaitei ji palieka šūsnį laiškų, kuriuose – naujos istorijos, naujos pasakos, nuorodos, paslaptys ir užuominos. Sekdama laiškais, tarsi lobio nuorodomis, Elsa pamažu supranta, kad visos močiutės pasakos buvo apie tikrus įvykius, tikrus žmones ir tikrą, visai šalia esantį gyvenimą.
Magijos bei pasakų kupino ir iki ašarų graudinančio bei prajuokinančio kūrinio centre – ypatingas septynmetės mergaitės ir jos pašėlusios močiutės ryšys. Jų susikurtas fantazijos pasaulis – kartais truputį bauginantis, bet visuomet geras, teisingas, pamokantis ir kupinas gyvenimiškos išminties. Gerumo, vilties ir atleidimo kupina Elsos istorija yra viena iš tų, kurią, net ir užvertę paskutinį puslapį, ilgai nešiositės širdyje.
Knyga keliauja pas trečioką Roką! Smagaus skaitymo!
