Sulaukėm pavasario..O kartu su su juo ir kasmetinės Kaziuko mugės mokykloje.
Nekilo jokių abejonių dalyvauti ar ne. Jau prieš kokį mėnesį prakalbome apie tai, ir pamažu ėmėme ruoštis. Sakau ėmėme, nes iš ties nemažai prisidėjau ir aš.
Nors visus darbelius gamina pats vaikas, bet "statybinę medžiagą " paruošti padedu. Tai gana nuobodus darbas, bet įpratau, televizorių žiūrėdama, net knygą skaitydama duoti rankoms darbo, ir lankstyti, lankstyti...
Gėda prisipažint, bet aš nemoku to, ką daro vaikas. O jau eilę metų mūsų namuose vyksta tokių darbelių gamyba.
Taip pat padedu suklijuoti akis, kad darbelis nebūtų toks trapus padedu sutepti lipalu (iš vidinės pusės).
Negaila nei vienos praleistos šiems darbams minutės, nors sulaukiam daug įvairių atsiliepimų apie tai.
Be abejo daug laiko ir darbo būna įdėta, o atlygis nedidelis.
Bet atlygis jau vien tai, kad mūsų rankose gimsta vis kitoks, vis naujas darbelis. Man atlygis nuoširdus vaiko ačiū ir apsikabinimas...Atlygis vaiko užsidegimas...
Airidas supranta, kad galima dirbti, ir šį tą uždirbti. Arba nedirbti, o tada ir jokio atlygio...
Patyrė ir tai, kad kartais užmojai nesuderinami su tikrove. planų būna daug, bet laiko ima ir pritrūksta...
Reiškia planuoti dar vis reikia mokytis...
O emocijos, kurias patyrė beprekiaudamas neišblėso visą dieną.
Raudonas balionėlis
floryte
Vytulka
Gintarep
ODISEJAaa
Loreta_K