Pirmokėlės kasdienybė

Sparčiai skuba rugsėjis  - neleidžia pamažu įsibėgėti po vasaros atostogų... Pirma rugsėjo savaitė dar dar, bet antroji tai jau pasirodė visu gražumu. Prasidėjo ne tokia jau saldi kasdienybė...

Aistė į mokyklą nori, bet keltis, tai jau nelabai... Tad ryte tėtis atneša ją į svetainę, kur jau iš vakaro dukra būna susidėjusi rūbelius ir įjungia taip laukiamą filmuką, kuris ir būna pagrindinis jos žadintojas. Po visų rytinių ruošimosi procedūrų ir bent kelių kąsnelių pusryčių košės, apsirengiame ir važiuojame į mokyklą. Gerai, kai mano darbas ten pat, tad  vaiko vežiojimas labai patogus, ypač kai  šalia namų nėra nieko  - nė mokylos, nė darželio (artimiausia maždaug už 4 km.).

7.30val. Aistė jau būna prie klasės durų, kur, paprastai, jau sėdi ir laukia ateinančios mokytojos geriausia jos draugė.

Pamokėlės keturias dienas būna penkios ir vieną keturios. Dar porą kartų mokykloje būna pasirinktas šokių būrelis, į kurį Aistė pradėjo eiti jau pernai. Mokykloje pirmokams ir antrokams sudarytos sąlygos lankyti nemokamai popamokinę grupę - net iki 17.30val. Bet mano darbas baigiasi gerokai anksčiau, tad paskutinei likti ir laukti vienai tėvelių jai negresia.

Pietų pertrauka mokykloje po 11 valandos - gana anksti, tad tenka dar dėti užkandžių. Aistė pati paprašo įdėti kasdien kokį vaisių, o paskui jau galvojame visi kartu, kas tiktų. Pietums kasdien vis primena, kad įdėtume po 2 eurus. Žinoma, tiek neprireikia, bet jaučiasi drąsiau, kai žino, kad ką bepirktų - nepritrūks pinigų. Kasdien ima pusę porcijos sriubos ir kokį antrą patiekalą. dar valgykloje arba klasėje atsigeria vandens (džiaugiuosi, kad jį mėgsta nuo pat mažens).

Kad per pamokas būtų sunku, nesiskundžia.

Grįžusi namo vis pasako, uždavė ar neuždavė kažką pabaigti ar atsinešti. Kol kas viską daro savarankiškai.

Dar Aistė lanko Muzikos mokyklą. Ten į 3 dienas sudėtos 6 rimtos pamokos (ne taip, kaip tikriems pirmokams - po 35 minutes ir ilga pertrauka). Man tas vežiojimas atima daug laiko. Ir vis galvoju, ar nebus ir Aistei per didelis krūvis... Šiaip į namus grįžtume apie 16val. Bet kai tenka važiuoti į Muzikos mokyklą, tai porą dienų grįžtame tik 19.30... Sunkoka, bet dieną į pamokėles nebūtų kam nuvežti.

Vakarai  kol kas be įspūdžių iš mokyklos nepraeina. Nepamiršta pasiruošti ir rytojaus dienai. Kas vakarą dar prašo kokio filmuko, noriai daro darbelius, kuria ir užrašo trumpas istorijas, pasakėles ir prašo paskaityti jas prieš miegą. Ne visus vakarus lieka laiko žaidimams...

Va tokia ta pirmokėlės kasdienybė...