Sveiki,
Pamenate, jog prieš gerą mėnesį dalijomės T. Dirgėlos knygos "Benas - sapnų siuvėjas" įspūdžiais? Kadangi kūrinys mums patiko, griebėmės Domo ir Tomo serijos.
Kadangi mano pirmokėlis mėgsta knygas, tik savarankiškai dar lėtokai skaito, tai kol kas didesnės apimties knygas skaitome kartu, dažniausiai vakarais. Tad pirmąją Domo ir Tomo serijos knygą apie dingusią šluotą vėlgi su vaiku skaitėme kartu.
Neskaičiusiems knygos pasakysiu, jog kūrinys smagus skaityti dėl šmaikščių juokelių, asociatyvių veikėjų vardų (pvz., Upė Vilnelytė, mėmiškas direktorius Mėmė ir kt.). Juokingos, keistos ar makabriškos situacijos, į kurias papuola knygos herojai Domas ir Tomas.
Skaitėme su vaiku kelis vakarus ir vis juokėmės. Juk gerai, kad knyga kelia teigiamas emocijas, tiesa? Už tai, ačiū knygos autoriui.
Jei klaustumėte, kas kritikuotina- tai kiek per ilgi, dirbtini įtariamųjų šluotos vagyste veikėjų aprašymai. Kita vertus, vaikų (skaitytojų) akimis žiūrint, gal kaip tik tai jiems ir įdomiausia. Pati istorija lyg ir paprasta, bet neprasta. Mane pačią labiausiai nustebino Danos - slaptosios agentės- gelbėtojos vaidmuo :)
Bet kuriuo atveju, knygos skaitymas mums su vaiku teikė džiaugsmą. Lėksim į biblioteką ieškoti kitų trijų dalių!
ODISEJAaa
jaldija