Visą savaitę “Iššūkiai mamai” dalyvės pasakojo apie prisilietimus. Kur, kada ir kaip dažniausiai mamos liečia savo vaikus. Iš tiesų, daugelis mūsų prisilietimams skiriame didelį dėmesį nuo pasikutenimų ryte iki masažų prieš miegą.
Šįkart - antrasis iššūkis, kurį mums pateikė “Psichologijos namai” www.psichologijosnamai.lt psichologė Dorota Oleškevič.
Tekstus, kaip sekėsi atlikti užduotį kelkite iki kito antradienio, nepamirškite žymos "Iššūkiai-mamai"
ANTRASIS IŠŠŪKIS
Prisilietimų atpažinimas
“Prisilietimai paguodžia, palaiko, paskatina, padrąsina. Tai pirmas ir svarbiausias būdas, kaip nuraminti vaiką, o tada vaikai jaučiasi ramūs ir saugūs. O tai - be galo svarbu.
Prisilietimai gali būti dvejopi - paprasti, nekonkretūs prisilietimai neturintys jokios terapinės prasmės ir prisilietimai, kurie atlieka vieną ar kitą funkciją. O kiekvieno vaiko poreikiai tiems prisilietimams yra labai individualūs.
Pavyzdžiui, vienam vaikui užsigavus reikės jį apkabinti, kitam užteks tik papūsti ir paglostyti per nugarytę. Vaikų nervų sistema ir temperamentas yra skirtingi, todėl ir kiekvienas prisilietimas yra individualus ir intymus. Labai naudinga žinoti kada koks prisilietimas tinkamas jūsų vaikui.
Prisilietimai svarbūs ir ugdant saugųjį prieraišumą - maži vaikai iškeliauja į pasaulį (kambarį, kitą erdvę) pažaisti, pažiūrėti ar kažką padaryti. Jie išsikrauna ir tada nori grįžti prie mamytės, kad vėl pasikrautų. Ir to be prisilietimo nepadarys. Vieni vaikai tiesiog ramiai prisiglaudžia, pasėdi ant kelių, kiti mėgsta laipioti mamai ant nugaros, kitaip vartytis. Jeigu mama supranta šį vaiko poreikį, ji jam jį duoda, o jeigu mama neatpažįsta, tada vaikas negali pasikrauti geromis emocijomis ir kyla problemų.
Todėl šios savaitės užduotis - atpažinti kada koks prisilietimas tinka jos vaikui konkrečiu momentu.
Stebėkite savo vaikus ir pažiūrėkite kada jam labiausiai kokio prisilietimo norėjosi ir jis padėjo. Kaip liestis, kai jis supyko? Vienus reikia stipriai stipriai apkabinti, o kitiems toks “supančiojimas” kaip tik yra dar labiau erzinantis. Kiekvieno žmogaus (ir vaiko) nervų sistema skirtingo jautrumo, todėl prisilietimas irgi turi būti vis kitoks.
Ką paliesti, kad nusiramintų verkdamas? Glostyti galvą, o gal tik uždėti ranką ant galvos?
Kuris prisilietimas labiausiai migdo jūsų vaiką?
Ar reikia liesti jį žaidžiant ir rodant savo palaikymą?
Kai vaikas bijo - ar užtenka jam duoti rankytę, o gal reikia paimti ant rankų?
Bandykite, lieskite, stebėkite, žiūrėkite!
Vyresni vaikai, kai mama paglosto viešai jam galvą, iškart pasitraukia - supraskite, tai kaip ženklą, jog vaikui tai nepatinka ir to nebedarykite. Gal užtektų tik ranką uždėti ant peties rodant savo palaikymą?
Atėjus į svečius mamos neretai skatina vaikus eiti žaisti, nors iš tiesų vaikui reikia tik mamos jaukaus glėbio, jos prisilietimo - neatstumkite mažylio ir leiskite jam nuspręsti, kada jau saugu palikti mamą ir eiti žaisti.
Prisilietimai, kai juos išmokstate “perskaityti”, tai ne tik jūsų ryšys su vaiku, bet ir pagalba konkrečioje situacijoje, leidžia palengvinti gyvenimą tiek vaikui, tiek mamai.
Svarbu nepersistengti - kai kurie prisilietimai, apkabinimų ritualai dažnai svarbesni jums, o ne vaikui, todėl nenustebkite, kai šiek tiek paaugęs jis atsisakys duoti jums, pavyzdžiui, dešimt įprastų bučkių kiekvieną rytą. Tai jūsų sugalvota taisyklė, o ne vaiko ir paaugęs jis išmoks parodyti, jog tai jam nepatinka.
Jeigu vaikas mėgsta glostyti jus - tai gali būti požymis, jog jam pačiam trūksta kokio nors prisilietimo ir jis taip darydamas tai parodo.
Pagrindinė atpažinimo taisyklė - vaikas sprendžia koks prisilietimas kiek laiko trunka!
Sėkmės!”
