Mingė - žvejų gatvinis kaimas Šilutės rajone, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Nusibeldėme ten neatsitiktinai. Būtent iš šios vietos turėjo išplaukti laivas, kuriuo ketinome nusigauti į Nidą. Apie kelionę laivu - atskirai, nes "Lietuvos Venecija" nusipelno atskiro reportažo.
Taigi, važiavome į Mingę iš Šiaulių ilgai, ne vien asfaltuotais keliais, ir šlovė, kad dabar yra navigacijos! Likau sužavėta šia vietove! Kažkoks kitas pasaulis: ramybė, laiveliai, išskirtinė architektūra, malonūs žmonės. Net oras kvepia kažkaip kitaip, nei pas mus. Atvykę tuoj pat išsiaiškinome, kad ryt 8.30 išplauksiantis mūsų laivas - kitame krante. O tilto per Miniją - jokio nėra. Panika!!! Jau vos nepasukome ieškoti aplinkinio kelio, kad nusigauti į kitą krantą. Išsiaiškiname - ryte per Miniją visus laivo keleivius perkelia kitas, mažesnis laivas.
Mūsų laivas - "Forelle", kuriuo ryte turėjome išplaukti.
Susirandame nakvynę. Svetingi šeimininkai, graži aplinka.
Kai įsikuriame, mūsų mintys sukasi apie vieną: norime žuvies! Juk prie vandenų jos visada yra! Šeimininkė atsako: "žuvies nėra". Kažkas neįtikėtino! Šitaip įsisvajojome apie žuvį, o jos - nėra... "Na bent jau šalto alaus po sunkios kelionės" - klausiamai tarsteli mano vyras..."Ir alaus nėra"- porina šeimininkė. "Na, nebent tame laivelyje yra jo šeimininkas",- mosteli ranka moteriškė. Patraukiame link laivelio, tokiu romantišku pavadinimu "Aisytė", o jame - baras. Teiraujamės žuvies. Šeimininkas atsako, kad žuvies turi nedaug ir ji - užsakyta. Tragiškas nusivylimas mūsų akyse matyt paveikė laivelio šeimininką. Išgirstame: "sėskitės. Bus". Kai atnešė ką tik šviežiai iškeptus ešeriukus, nušvito akyse. O paskui - ir galvose bei skrandžiuose. Buvo taip skanu!!!!! O dar ta aplinka - staliukai laivelyje ir grožėjimasis Minija!!!
Pasigardžiavę, išėjome ramų vakarą pasivaikščioti po Mingės kaimą. Tai yra vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, o per ją - nėra tilto! Pasigrožėkite ir jūs.
Upę ir namus skiria tik mažas takelis...Namai - tik palei upę, o toliau - tiesiog lygūs laukai, kuriuose ganosi karvės...
Prie gyvenamų namų - žavūs nykštukai... Tais laiveliais plaukiama į Rusnę, Ventės ragą, Nidą. Taigi - čia popoliarus vandens ir žinoma, kaimo turizmas. Pasirodo, iš Nidos čia laivai atplukdo turistus, kurie ragauja šiame kaime išvirtą žuvienę.
Žmonės, pas kuriuos apsistojome nakvynei, aprodė žvejybos reikmenų bei senovinių daiktų muziejuką.
Tiesa, kiek žmonės čia nuoširdūs ir geranoriški, tiek uodai čia galvažudžiai kraujasiurbiai baisuliniai...
Pasisėmėme iš Mingės vasariškos Minijos ramybės, ypatingos šio kaimelio dvasios. Išvažiuojant aplankė mintis: "norėčiau čia dar kartą sugrįžti"...
Oi kiek dar tų neišmaišytų kampelių yra...😀
O dėl neapsilankymo Mingėj yra priežastis, abu mūsų jaunieji keliauninkai ten jau yra buvę. Kartais ir mokykla pasirūpina, kad būtų aplankytos gražios Lietuvos vietos.
Keliausim su vyra - kada nors vieni :-)
Kaip gražu 😀. Užsinorėjom ir mes čia apsilankyti.
Kaip čia dabar taip?...Neįtikėtina...Galvojom, kad Jaldija visus Lietuvos kampelius išmaišius...😃😉
O aš nebuvus čia. Gražu...