Labas, mielos mamos :)!
Kai pirmaisiais vaikučio auginimo mėnesiais kas nors paklausdavo, kur dirbu / ką veikiu, negalvodama atsakydavau - auginu dukrytę, esu vaiko priežiūros atostogose. Vėliau šis klausimas vis labiau išmušdavo mane iš vėžių. Tai, kad pagrindinis mano darbas yra vaikučio auginimas, tarsi savaime reikalaudavo išsamesnio paaiškinimo. Žinoma, kai stebuklingą žodį "vaiko priežiūros atostogos" ištardavau kitoms mamos, sulaukdavau supratingų šypsenų :)!
Pastaruosius porą metų atostogomis nelabai drįsčiau pavadinti, tačiau drąsiai apibūdinčiau juos kaip naujos prasmės, gyvenimo džiaugsmo, naujų atradimų, iššūkių, neribotų galimybių, naujų stiprybių ir silpnybių, kitokių vertybių, didesnio pakantumo, prisitaikymo... metais.
Nors pirmuosius dukrytės metus, naktį tekdavo keltis kas 2-4 val., o ilgiau nei pusvalandį trunkantis vaikučio pietų miegas džiugino mane maždaug tik pusę metų, tai leido kitaip vertinti tą laisvą laiką, kuris netikėtai atsirasdavo kasdieninėje rutinoje. Kartais to laiko tekdavo ir gerokai paieškoti, tiesiog priversti save jo atrasti. Iš tų didelių ieškojimų, kaip žinia, ir gimė šis mano blogas.
Na o šiandien, kai dukrytei jau tuoj tuoj sueis dveji metai ir kai ji kaip didelė mergaitė kasdien keliauja į darželį, nebežinau, kur "padėti" tą laisvą laiką :)! Galiu ramiai, neskubėdama susitvarkyti namus (man tai visai patinka), išeiti pasižvalgyti po parduotuves, pasivaikščioti ramiai parke ir pabūti su savo mintimis, grįžti prie nebaigto siuvinio, paskaityti knygą, paslampinėti su fotoaparatu rankose.
Brangus ir prabangus šis laikas. Gal tikrai tai atostogos :)?
Matyt, kuo mažiau turim laiko, tuo efektyviau jį išnaudojam 😉
Kartais ir aš pagalvoju...dabar kai vaikas paaugo laiko atsiranda viskam savo aplinkoje, žiūrėk ir kitiems padėti spėji. Bet kur tą laiką reikėtų dėti jei šeima vis dar būtų tik iš 2 asmenų...va čia man didelis klausimas 😃