Sveikinuosi su visomis, kupina šviežių įspūdžių po kelionės į Estijos miestą Tartu :)!
Kartu su vyru buvome trims dienoms išvykę trumpam pailsėti ir pakeisti aplinką. Tai pirma kelionė, kai turėdami dukrytę, ją palikome močiutei ir iškeliavome tik dviese. Jausmas išties dvejopas :)! Bet apie viską iš pradžių...
Kelionės tikslas - aplankyti Tartu. Tiksliai žinojom, kad norim nuvykti į mokslo muziejų bei pamatyti Tartu senamiestį. Dėl viso kito buvom nusiteikę, jog kaip gausis, taip bus gerai. Į Tartu atvykom penktadienį vakare, tad dar spėjom išlįsti į miesto centrą. Kaip Lietuvoje, taip ir Estijoje šį savaitgalį buvo nuostabus oras, todėl penktadienio vakarą beveik iki vidurnakčio su vyru slampinėjom po gatveles ir grožėjomės jaunimo pilnu miestu. Jaunimo Tartu mieste išties nemažai, nes čia įsikūręs Tartu universitetas. Universiteto pastatai yra pačiame miesto centre, o aplink juos - žalios erdvės, kur jaunimas renkasi, sėdi ant pievos, klausosi muzikos, bendrauja... Su vyru juokavome, kad jei būtume jaunesni, mielai čia studijuotume, nes aplinka labai žavinga ir įkvepianti mokslams :). Bevaikščiodami po miestą nusiuntėm linkėjimus į Lietuvą ir gavom žinutę, kad mažoji Urtė kuo puikiausiai leidžia laiką su močiute ir be mūsų :).
Šeštadienis prasidėjo apsilankymu AHHAA mokslo centre. Čia Įspūdingiausia yra tai, kad eksponatus privalai paliesti ar išmėginti :)! Patiems mažiausiems eksponatai gali atrodyti kaip žaidimo objektai, suaugusiems - tiesiog pramoga. Tuo tarpu mokinukams šis muziejus turėtų būti ypač įdomus ir naudingas, nes tai, ko mokomasi per fizikos, biologijos, matematikos ir kitas pamokas iš vadovėlių, čia žaidimo forma galima išmokti daug paprasčiau ir smagiau :)! Didžiausią įspūdį paliko važiavimas dviračiu lynu. Dviračiui nuo lyno nukristi neįmanoma, kad ir kaip jis besiūbuotų, nes dviračio apačioje pritvirtintas atitinkamas balastas. Ypač sutrikome patekę į pasvirusį kambarį, kuris nejuda, tačiau eidamas juo jautiesi visiškai negalintis pastovėti ant kojų, tarsi būtum smarkiai siūbuojamame laive. Taip pat turėjom galimybę pamatyti užkonservuotas žmogaus kūno dalis ir pan. Tiesa, ilgai neužtrukau ties šiais eksponatais, prižiūrėtojai net teko pasiteirauti, ar aš gerai jaučiuosi :).
Likusį šeštadienio pusdienį paskyrėm pasivažinėjimui dviračiais po miestą. Miestas nėra didelis, tačiau viso jo pėsčiomis neapeisi, tad geriausia transporto priemonė mums pasirodė dviračiai. Apvažiavome jau matytas senamiesčio gatveles, taip pat aplankėm dar nelankytas miesto įžymybes - katedros griūvėsius, šv. Jono bažnyčią, pamatėme gyvenamuosius rajonus. Likom sužavėti tuo, kad visur veda dviračių takai ar bent jau dviračiu pravažiuojamos gatvelės ir šaligatviai. Tiek miesto centre, tiek aplink centrą pastebėjom daug erdvių, pritaikytų sportui. Jaunimas, šeimos su vaikais ir vyresnieji kažką sportuoją - važiuoja dviračiais ar riedučiais, bėgioja, užsiima šiaurietišku ėjimu, plaukia kanojomis, paplūdimiuose palei upę žaidžia tinklinį ar kilnoja svarmenis, žaidžia krepšinį ar futbolą. Išties įkvepianti aplinka sveikam gyvenimo būdui :).
Nors po pasivažinėjimo buvom jau pavargę, tačiau dar rūpėjo išeiti į miestą ir pasidžiaugti gražiu vakaru. Besedėdama parke ir besidžiaugdama ramybe supratau, kad pastebiu vien tik mamas su mažais vaikais, o kiekviena maždaug pusantrų metų mergytė atrodo labai panaši į mūsų Urtę :). Taigi, kad ir kaip gera ilsėtis ir keliauti dviese, supranti, kad šalia vistik trūksta ir to trečio žmogučio, kurio per šias pora dienų jau labai pasiilgom...
Sekmadienį skyrėme kelionei atgal į Lietuvą bei sustojimui pakeliui prie jūros. Sustojome Latvijos miestelyje Saulkrasti. Pajūris šioje vietoje šiek tiek primena Karklės ar Kuršių Nerijos pajūrio ruožą - šiek tiek akmenuota, netoliese pušys, nedaug žmonių ir nuostabi ramybė. Įkvėpę gaivaus pajūrio oro ir pasidžiaugę saule, grįžome namo. O čia mus pasitiko visai nesureikšminusi šios mūsų išvykos Urtė...
Kaip smagu!👍😀