Sveikos, mielosios mamos!!!
Štai ir pralėkė pirmoji savaitė, savo susipažinimo bloge paminėjau, ką esu suplanavusi ateinančiai savaitei. Deja, mano, kaip mamos entuziazmas greitai praėjo... Nes, pasirodo, mažasis sūnelis turi labai jau tvirtą charakterį ir daro tai, kas jam įdomu. Tad teko greitai „įsijungti“ fantaziją :)
Pirma, ką išmoko, tai saugiai nulipti nuo sofos, nuo miegamojo lovos. Teko daug kantrybės įdėt, nes dažniausiai puldavo stačias lipt, bet pasiėmus į glėbį, paguldžius ant pilvuko ir atbuline eiga jį tempiat – puikiai išmoko nulipt. Žinoma, po kiekvieno sėkmingo nusileidimo buvo jūra aplodismentų ir šūksnių: „Bravo, bravo“. Vyras tokį metodą pavadino – „ Aš lipu vėžiuku“.
Sekantis pasiekimas – tai sėkmingas užlipimas ant stumdomos mašinėlės. Kai esi užsispyręs, viskas daug greičiau pasiseka. Bet nereikia pamiršti, kad mažieji dar netvirtai stovi ant kojyčių ir sunkiai laiko pusiausvyrą. Todėl, kai tik pamato mašinėlę, aš dar truputį prilaikau, kad nebūtų bam :)
Savaitė jau buvo įpusėjus... Namuose surinkau visus mažiausius daikčiukus: žetonus, mažus žaisliukus, rašiklius... Viską, ką taip uoliai slepiu. Sudėjau į pintinę ir pasiėmusi trilitrinį stiklainį, pradėjau aiškinti kaip žaisim. Žinoma, visų pirma, ką atliko sūnus – buvo bandymas viską paragauti. Tada teko man rodyti pavyzdį, kad pasiėmus iš pintinės reikia mesti į stiklainį. Kai suprato, negalėjo atsitraukt. Kiekvieną daiktelį ėmė po vieną ir labai atsargiai. Šio žaidimo metu jokiais būdais negalima palikti vaiko vieno, nei sekundei. O kai pasiima į rankas žaisliuką visada pasakau kokia spalva, kas pavaizduota.
Dar vienas iš įdomesnių žaidimų buvo - stovėti šalia šaldytuvo ir klijuoti magnetus. Kiekvieną kruopščiai nuimdamas taip pat labai atsakingai padėdavo į vietą. Pastebėjau, kad labai mikliai dirba piršteliai, jam užtenka dviejų, kad būtų nukabintas magnetas. Tokio žaidimo metu visą laiką bendrauju, giriu, ploju. Nepatartina palikti vieno, bet šalia sėdint, kavos atsigerti tikrai galima :)
Na, paminėsiu dar, kad jau puikiai sugeba išardyti kėdutę. Jau suvokia, kad reikia atsukti varžtelius, žinoma, tai lengvas iššūkis, nes jie plastikiniai. Pamačiusi, ką jis daro, prisėdau ir aiškinau, kad reikia atgal įdėt ir užsukti. Taip atsirado dar vienas žaidimas, bet tik su suaugusiųjų priežiūra. Taip pat moka parodyti tai, ką pamato ir užsigeidžia. Moka atnešti daiktą, bet atiduoti jam nepatinka, pasilieka sau.
Va tokie, maži metinuko savaitės pasiekimai :) Vėl po savaitės pasigirsim, ką išmokom :) Iki malonaus :)
