Mūsų šeimai poilsis asocijuojasi su savaitgaliais ir tuo, kad dumsime iš namų. Ilsėsimės nuo kasdienybės , pasisemsime kažkokių naujų įspūdžių. Nesvarbu, kad po tokio poilsio dažniausiai grįžtame pavargę. Bet tas nuovargis būna tartum energijos užtaisas ateičiai.
Šeimos berniukus, didelius ir mažus žavi apžvalgos bokštai, ir aplankydami kokią nors, dar nelankytą vietovę, pasidomime ar netoliese nėra apžvalgos bokštų.
Šią vasarą pavyko aplankyti keturis, tarp jų ir Anykščių lajos taką.
Airidas, anksčiau skaičiuodavęs kiek laiptelių užkopia aukštyn, šiemet jau skaičiuoja kiek kartų užkopia į vieną ar kitą bokštą. Nes vieno karto niekaip neužtenka. Juk poilsis ir sportas, kojų mankšta - neatsiejami.
Pamėgome pažintinius takus. Koks įdomus pasivaikščiojimas mišku.. Pasportuojame visi drauge. Pamankštinam kojeles, mat nukeliauti reikia tikrai ne vieną kilometrą. Miške gera, gaivu, grynas oras.
Dairomės į medžius, augalus, skaitome įvairią informaciją ir tikrai pasisemiame naujų žinių.
O koks malonumas čia pat pamiškėje pasidengti stalą ir papietauti.
O jei nerandame stalelio, galime tai daryti ir ant pievutės mums patikusioje vietoje.
Būname pasiruošę įvairiems atvejams. Mašinoje turime įvairių reikalingų daiktų, užtikrinančių malonų pasibuvimą gamtoje.
Airidas dar ir kokią istoriją gali mums paskaityti.
Knyga gali padėti nukeliauti dar toliau, nei tai galime padaryti mes.
Pažaisti miške taip pat tikras malonumas.Visai ne tas pats kaip žaisti kieme prie namų.
Tai štai kaip mes ilsimės.
Ir tokiam poilsiui nereikia didelių išlaidų, tik noro ir entuziazmo.
O man svarbiausia, kad būname kartu. Ir labai džiaugiuosi, kad norime kartu kažką nuveikti.
O, kad mums gera tikriausiai matyti iš mano mylimiausių vyrukų veidų.
Panasiai megstam ir mes laisvalaiki leist, tik va renkames apzvalginius takus, piliakalnius, apzvalgos aiksteles 😀 o va boksto nei vieno nesam aplanke... Gundot ismegint 😀