1-oji užduotis. Debiutas! :D Bandau save pristatyti... ;)

   Hmmm... Parašyti istroiją galiu apie bet ką, tačiau apie save.... Na jo, neblogas iššūkis.. :) Va ir šiuo metu, rašau, pradžia pati rašosi, bet kai pradedu galvoti, kaip pristatysiu save, mintys, žodžiai, viskas, atrodo dingsta.... :/ Labai sunku kažką trumpai apie save parašyti, nes realiai, kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo istoriją, kiekvieno ji yra individuali ir turi savitą platumą... :) Na, susikaupiu ir bandau.. :) Tai mano debiutas, todėl nežinau kaip gausis, nes net neįsivaizduoju ar pataikysiu į tą pusę, ar ne.. :) Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai... :)

   Visų pirma, dalyvavimas tokiame konkurse, jau yra laimėjimas.. :) Ilgai galvojau ar dalyvauti, nes nesu nei dailininkė, nei garsi kokia dainininkė ar šiaip kokia super duper nuostabi mamytė, tačiau šioks toks debiutas turi gi įvykti. :D 
   Na ką, esu Radvilė. :) Prieš 4 metus baigiau mokyklą ir žinoma, turėjau begales didžiulių svajonių.... :) Pirmoji - tapti garsia aktore, vaidinti su garsiais Lietuvos aktoriais (nesinori į užsienio platybes), pajausti, ką reiškia stovėti prieš daugybę kamerų, su nuostabiu kolektyvu ir gerai leisti laiką... Antroji svajonė - tapti darželio auklėtoja, pedagoge.. :) Ir trečioji - sukurti nuostabią šeimą.. :) Kažkodėl, tik šios sukosi mano galvoje... :) Pirmoji svajonė taip ir neišsipildė... Be galo skaudu ir šiuo metu, tačiau, nesakau, kad neteko pasimėgauti publikos dėmesiu ir fotoaparatų blykstėmis (kad ir kokios jos mažytės buvo)...  Mokykloje vesdavau įvairius renginius, nes turėjau (ir žinoma turiu) labai stiprų, garsų balsą.. :) Visi klasės draugai mane vadindavo "Garvežiu". :D Šioje nuotrauko vestas renginys ant mokyklos stogelio. :)

   Studijų metu taip pat teko pavaidinti, atskleisti save... :) 

beje, studijavau tai, kas buvo minėta antroje svajonėje - ikimokyklinę pedagogiką.. :) Tad ir vaidinimai buvo skirti darželių vaikams.. :) Smagu, kai gali save atskleisti tokiame amplua.. :) O ir vaikams patiko. :)

   Taip pat, personažas buvau ir pas vyrą kaime, kai darė sporto salės atidarymą.. :) Buvau pagrindinis "olimpinių varžybų" ir atidarymo simbolis - karvutė. :D 

   Kai pagalvoji, kartais neišdrįsti padaryti tai, ką labai norėtum... kažkas atrodo, lyg varžo... mintyse vis sukasi: "Ką pagalvos aplinkiniai?", "palaikys kvaila...", o taip norisi... :) Ir štai, užsidedi "kaukę", pavirsti personažu, kurį visi mėgsta... pamatai, kad visi juokiasi išvydę tave ir tau pasidaro ne gėda, kad juokiasi, o gera, nes tu žinai, kad jie tai daro nuoširdžiai, kad jiems gera, jie pamiršta blogus dalykus.. :) Pats, pamiršti viską, kas supa tave ir darai tai, kas tą akimirką atrodo, jog yra gerai... :) Grįžti į tokius laikus, kurie atrodo nerealūs... :) Net ir karvutei buvo galima pasidžiaugti gražiu gyvenimu, laimingais žmonėmis ir pašėlusiai nusiteikusiais vaikučiais.. :) Ak, buvau be galo laiminga tuomet, džiugindama tiek mažus, tiek didelius.. :)

   Nuostabų laiką leisdavau (ir iki pat dabar leidžiu, žinoma vasaros metu) stovykloje, kurioje buvau savanore, o po to pakviesta būti grupės vadove. :) Ten jaučiuosi tarsi namuose.. :) Daugybė įvairaus amžiaus vaikų, su jais bendrauji, išgyveni jų laimes ir nelaimes, paguodi, kai jiems to labai reikia, dalyvauji įvairiose veiklose.. :) Taip pat, teko ir pavaidinti.. :D Kaip pastebėjote, pas mane vaidybos daug.. :D Mėgstu šią veiklą.. :) Nuostabiai leidžiamas laikas personažų kailyje.. :D Buvau ir žinių vedėja, ir Babuška.. :DIr korespondentė iš po sunkios, bemiegės dienos, nes vaikai triukšmavo ir neleido išsimiegoti... :DTuo metu atrodo, kad nereikia nei tų didžiųjų scenų, nei kamerų, užtenka tokių akimirkų, paprastų, nuoširdžių... :) Tai įgimta manyje... :) 
    Antroji svajonė... Darželio auklėtoja.. :) Ši mintis kirbėjo nuo mažumės, nes vaikai man buvo kažkas tokio stebuklingo, tokio trapaus ir mielo... :) Ne veltui šią specialybę ir studijavau... :) Kas be ko ir baigiau šios specialybės mokslus.. :) Studijų metų patyriau labai daug... Daug sužinojau apie vaikus, dar labiau juos pamilau, norėjosi visą laiką tik su jais leisti, mokyti, kvailioti veiklų metu... :) Ir ką... Studijų metu, laikas buvo nerealus.. :) 

daugybė praktikų, kurių metu buvo nedrąsu lankytis darželiuose, atrodė, jog visko bijai, tačiau pabuvus, nesinorėdavo išeiti... :) Studijuojant ir galvojant apie nuostabų darbą darželyje nutiko tai, ko neplanavau, tačiau kardinaliai pakeitė mano gyvenimą... :) Netikėtai išsipildė trečioji mano svajonė - susikurti šeimą... :) 

Šioje nuotraukoje buvau paskutinio kurso studentė, turėjome sukurti ritminį šokį vaikučiams.. :) Su grupioke (vyro seserimi) pasirinkome temą - Nindzės. :D Ir tai akimirka iš mūsų šokio pasiruošimo... :) Šioje nuotraukoje ryškiai nesimato, tačiau buvau nėščia.. :) 

   Jei nepastebėjote, pagrindinės mano svajonės tiesiog susijungė ir papildė viena kitą, taip sukurdamos ypatingą mano gyvenimą... :) Nė pati nesitikėjau, kad svajonės gali virsti realybe... :) 

   Taigi, svajonės virto realybe... :) Trečioji svajonė - realybė... :) Gyvenime atsirado nuostabus vyras, kurio dėka galėjau patirti tiek daug.... :) 

   Jis gyveno kaime, o aš tokio malonumo neturėjau... Nežinojau, ką reiškia auginti gyvūnus, ką reiškia daug dirbti... Nežinojau tiek daug, o dabar... Dabar, praėjus nuo mūsų draugystės pradžios 3 metams, sužinojau tiek daug... Ir dar daugiau patyriau.. :)

Patyrus tiek daug, sukūriau šeimą... :) 

 Gyvename nuostabų gyvenimą... :) Scenarijus parašytas puikiai. :) Nors aišku, jo kelyje pasitaikė ir ne kokių akimirkų, kai viskas atrodė taip tamsu, taip baisu, taip neįveikiamai... Tačiau, šeima, vyras ir dukrytė pakeitė viską kardinaliai... :) Nuostabesnio vyro ir geriausios dukrytės nė nesusapnuočiau.. :) Patys geriausi, patys mylimiausi ir brangiausi. :) Tai jie, mano spinduliukai, dėl ko aš gyvenu, dėl ko siekiu tolimesnių gyvenimo siekių... :) Tik jie leidžia man ir toliau svajoti... :) Gal būt, svajonės vėl virs realybe. ;) 

Tikriausiai tai viskas, ką norėjau pasakyti apie save... :) Tiksliau, apie svajones ir tuo pačiu savo vaidmenis juose.. :) O mamyčių klube atsidūriau dukrytės dėka.. :) Kartais užeidavau paskaitinėti, tačiau, kol neturėjau vaikų, nebuvo aktualu... :) O kai atsirado Vakarė, viskas pasikeitė.. :) Įstojau į šią nuostabią mamyčių grupę. :) Sužinojau labai daug naudingos informacijos.. :) Dalyvavau konkursuose, keletą laimėjau. :) Tačiau, ne laimėjimai svarbiausia.. :) Svarbiausia tai, kad yra vieta, kurioje galiu pasipasakoti, išreikšti mintis.. :) 

Ačiū, mamyčių klubui, kad sukūrė tokią grupę, kurioje galiu jaustis tarsi namie.. :) 

   Na ką, pradžioje tiek... :) Daugiau, kaip ir nelabai turiu ką apie save pasakyti... :) Na, nebent tai, kad skaniai gaminu. :D P.s. taip liepė parašyti mano vyro sesuo... :D 

    Pabaigai norėčiau pasakyti savas mintis, kurias užsirašius paverčiau žodžiais, o dabar skaitant jaučiu, kad tarsi žinojau, kaip viskas bus šią akimirką... :) 
     "Kai gyvenimas tampa negailestingas ir spaudžia tave į laiko rėmus... tu pergyveni, kankiniesi, nerimauji, sielvartauji... tačiau... minutėlę stabteli ir supranti, kad nėra jau taip blogai... turi artimus žmones šalia, mylimąjį, kuris nuolatos saugo ir palaiko tave, draugus, kurie niekada neleis tau palūžti... TURI VISKĄ! :) Gyvenimas NUOLATOS mus išbando, skiria užduotis, kurios kartais atrodo neįmanomos... bet, nereikia dėl jų perdėtai kankintis... nes gal būt ne šiandien, ne rytoj ar poryt, bet kažkada, kai mažiausiai to tikėsimės, gyvenimas ims ir suteiks tiek džiaugsmo, jog nė nebūtumėme pagalvoję, kad iš vis tiek turėsime... :)".

Ačiū už viską noriu pasakyti sau, kad nepalūžau ir į gyvenimą sugebėjau pažiūrėti iš gražiosios jo pusės.. :) 

P.s. tikiuosi, jog debiutas bent maža kruopelyte pavyko... :D Nes tikrai nežinojau, kaip save pristatyti... :) Gal būt šis prisistatymas nėra labai konkretus, aiškus, tačiau tokia aš... :D Nestabili, nekonkreti, mėgstanti gilias, prasmingas mintis... ;)