Jeigu skaitėte paskutinį mano įrašą, jame pasakojau apie pirmuosius Deimantės apsivertimus. Tad neatsitiktinai šįsyk savo pasakojimą noriu pradėti paskelbdama, jog pirmieji vienkarčiai apsivertimai šešioliktąją savaitę visgi buvo pranašiški. Šią naująją savaitę Deimantė sėkmingai praktikuoja vertimąsi nuo nugaros per kairę pusę ant pilvo. Smagu stebėti, kaip ji pati džiaugiasi tokiu savo raidos pasiekimu ir visuomet laukia savo tėvelių pagyrimų, kai tik pavyksta sėkmingai atlikti vertimosi triuką. Žinoma, mes nešykštim jai gražių žodžių pasakydami „super“, „šaunuole“, „gražiai atrodai“.
Pasakyčiau, kad gulėjimas ant nugaros ją nebe taip žavi – vos tik paguldyta į pirmapradę padėtį ant nugaros, verčiasi ant pilvo nors tu ką. Kai pati apsivertusi guli ant pilvo, Deimantė jau geba demonstruoti tai, kad ištiestomis rankomis lengvai siekia priešais ją padėtus žaislus. Lygiai taip pat juos siekia ir traukiasi prie savęs, kai vertimosi eigoje pasiverčia ant šono.
Septynioliktąją savaitę pastebėjau, kad Deimantė mažiau šneka. Pavyzdžiui, anksčiau pabudusi rytais ji visuomet plepėdavo su savimi, o dabar dažniausiai pabunda piktai rėkaudama ir pranešdama, kad metas keisti sauskelnes arba valgyti. Galbūt senuosius jos kalbėjimo įgūdžius apmalšino ir naujasis vartymosi įgūdis bei nuolatinis šypsojimasis. Tiesa, iki šiol per daug dėmesio nekreipusi į virš jos lovelės pakabintą žaislų karuselę, Deimantė pagaliau susidraugavo su karusele.
Ypatinguoju šios savaitės įvykiu laikau Deimantės „juoko kauliuko“ radybas. Jei Deimantė pirmąkart nusišypsojo man, tai savo juoku nusprendė apdovanoti tėtį. Tai jis ir atrado tą „juoko kauliuką“. Klausiat kaip? Gulėdamas ant nugaros pasiguldė ją sau ant pilvo jos pilvu žemyn į save ir pats kartu su jos kūnu vertėsi tai į kairę, tai į dešinę pusę. Žinoma, tas pirmas jos juokas toks drovus, kad aš išgirdusi dar tikslinausi, ar čia tikrai taip ilgai lauktas mūsų kūdikio juokas. Visgi išgirsti pirmą juoką yra nepaprasta.
Rodos, užfiksavom Deimantės juoką ir galėtume besidžiaugdami tuo juoku laukti kitų jos raidos pasiekimų, bet man pasidarė labai įdomu, kodėl kūdikiai juokiasi. Taigi visagalės google paieškos pagalba pavyko išsiaiškinti, jog kūdikio juokas – labai rimtas mokslinio tyrinėjimo objektas. Casparas Addymanas, Birkbeko universiteto Londone dėstytojas ir mokslininkas, buvęs bankininkas, ėmėsi projekto apie kūdikių juoką. Pažymėtina, kad tai pirmoji tokio pobūdžio gili sudėtinga studija apie juoką nuo pat šešiasdešimtųjų. Iki tol tebuvęs tik eksperimentas su jūrų kiaulytėmis, kuomet prie virvės pritvirtintas žaislas klounas buvo rodomas priešais jūrų kiaulytę ir žiūrima, ar tai jai sukels ir kada sukels juoką.
Naujojo kūdikių juoko tyrimo subjektas – kūdikiai nuo dviejų mėnesių iki dviejų metų. C. Addymanas, suprasdamas, jog kūdikių nepriversi juoktis tyrimų laboratorijoje, savo tyrimą paskelbė viešai interneto erdvėje (Babylaughter.net) taip leisdamas kūdikių tėvams iš viso pasauliosudalyvauti tyrime ir paskelbti apie savo kūdikių juoką tikrame gyvenime realiomis aplinkybėmis. Tyrimo anketą sudaro tokie klausimai kaip: koks yra pats įsimintiniausias jūsų kūdikio juoko pavyzdys, kada jūsų kūdikis nusišypsojo pirmąkart arba kaip manote, kas galėtų būti jūsų kūdikio juoko priežastimis. Tyrimas atskleidė, tokius faktus:
- tėtis yra juokingiausia asmenybė kūdikiui (žinoma, mama užima poziciją iškart po tėčio);
- juokingiausias žaidimas yra „Ku-ku“, bet kutenimas, juokingos balso variacijos ir burbulų iš seilių pūtimas taip pat sukelia juoką;
- kūdikio temperamentas turi įtakos kūdikio polinkiui juoktis;
- kūdikiai pradeda šypsotis ir juoktis labai ankstyvame amžiuje (tarp antro ir ketvirto mėnesių);
- mergaitės juokiasi rečiau nei berniukai. Čia lieka neatsakyta, ar berniukai turi geresnį humoro jausmą ar tiesiog jie yra labiau juokinami aplinkinių nei mergaitės.
Šis tyrimas privertė ir mane stebėti Deimantės šypsenos ir juoko priežastis. Galiu susisteminti, jog Deimantė šypsosi arba juokiasi šiomis aplinkybėmis:
- kai rankomis suimi ją už liemens ir judini į kairę ir į dešinę puses;
- kai lėtai keli ją į viršų vertikalioje pozicijoje arba skraidini lėktuvo pozicijoje;
- kai dainuoji;
- kai pagiri jai apsivertus nuo nugaros ant pilvo;
- kai ją pakalbini (kalbinti gali nebūtinai tėtis ar mama; ypač reaguoja į dažniau matomus žmones);
- kai priešais jos veidą aš atsidūstu primerkdama akis;
- kai tari brrrrrrr….;
- kai jos delną sugniaužiu į savo delną ir pridėjusi prie savo lūpų sakau bu-bu-bu;
- kai bučiuoju pakaitomis abu skruostus ir kreipiuosi į ją mažybiniais žodžiais;
- kai mankštinu delnus nuo delnų centro vesdama kiekvieno piršto viršaus link.
Baigdama šį įrašą noriu jums palinkėti nepaliauti juoktis. Juokitės kartu su savo kūdikiais, vaikais. O jei vis dar laukiate savo kūdikio juoko, linkiu smagių „juoko kauliuko“ radybų. Pirmas kūdikio juokas nepaprastai malonus tėvų ausims.
Pasijuokia iš mamos pastangų užmigdyti ir nori, kad iš naujo migdytumėt 😃