21 kūdikio raidos savaitė: apie raidą iš knygų

Kol Deimantė miega, prisėdau pradėti šį dvidešimt pirmosios savaitės įrašą. Pasiryždama dalyvauti blogerių atrankoje, maniau, kiek daug galėsiu parašyti apie savo mažylės raidą, bet jau antra savaitė, kai Deimantės raidoje kažkoks sąstingis. Atrodo, lyg ji visai netobulėja ir neįgyja naujų įgūdžių. Visgi viliuosi, kad minčių mano įrašams nepristings.

Per pastarąją savaitę išsiskyrė Deimantė savo nuotaikų kaita. Čia ji šypsosi, bet praėjus akimirkai ir vėl irzli, o ramybei pasiduoda tik būdama ant rankų. Vyras tai pateisina kaip moteriškumo bruožą. Man norėtųsi žinoti tos nuotaikų kaitos priežastis. Padidėjęs, pirštų ir kumščio kišimo į burną lydymas seilėtekis – tai dar vienas šios savaitės ypatumas. Vis žiūriu – gal dantys, bet nieko panašaus jos burnoje į dantis nerandu. Deimantė pradėjo liesti vieną savo ausį. Jos skleidžiamų garsų pasaulyje ir toliau dominuoja tik burzgimas. Nesuprantu, kur dingo gugavimas. Tai mane neramina, todėl laukiu artėjančio vizito pas gydytoją, kad galėčiau išsakyti savo pastebėjimus. Kartais Deimantė pralinksmina savo išdaigomis. Štai palikau ją gulinčią ant nugaros, o po akimirkos radau apsivertusią ir įsipainiojusią į patiesaliuką (žr. nuotrauką).

Noriu paminėti, kad nostalgiškai prisiminiau laukimosi akimirkas ir atsiverčiau gautą dovanų knygą „Nėštumas ir naujagimio priežiūra“. Pažiūrėjau, kokia Deimantė buvo pagal knygą dvidešimt pirmąją savaitę mano pilve. Knygoje rašoma: Ilgis – 16 cm nuo viršugalvio iki stuburgalio, svoris – 300 g. Skenuojant matoma, kaip kūdikis glosto sau veidą ar bambagyslę.

Nežinodama, ką naujo pastebėsiu Deimantės vystymesi kiekvienos savaitės eigoje, apie naujo įrašo akcentą, nebūtinai tiesiogiai susijusį su raida, kiekvienąkart pradedu galvoti iš anksto. Taigi šįkart savo įraše toliau dėmesį skirsiu mane sudominusiai literatūrai apie kūdikio raidą. Beje, prieš įsigydama keletą knygų apie kūdikio auginimą, pagalvojau, kad reikia ištuštinti savo knygų lentyną ir pardaviau dalį knygų per tinklalapį sena.lt. Tas knygų pardavimas man buvo šioks toks pabėgimas nuo rutinos: tekdavo susirašinėti su besidominčiais pirkėjais, derinti, kada galiu perduoti knygą ir visada galėdavau pasiteisinti, kad auginu kūdikį, todėl pirkėjai geranoriškai atvykdavo atsiimti knygų patys.

Deimantės knygų bibliotekai knygas pirkau iš internetinio kygyno patogupirkti.lt. Iš pradžių planavau įsigyti tik knygą „Mažylio receptai“ (Jurgita Surplienė), bet išsirinkau dar keletą leidinių. Nei vieno iš jų kol kas nuodugniai neperskaičiau, bet smalsumui patenkinti perverčiau ir norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais:

„Mažylio receptai“ (Jurgita Surplienė). Lietuvoje šią knygą, ko gero, galima vadinti knygų apie kūdikio primaitinimą bestseleriu. Mano lūkesčiai dėl šios knygos yrasusiję su teorinių žinių apie kūdikio primaitinimą įgyjimu.Manau, tikrai rasiu atsakymus į šiuos klausimus: kada ir kaip pradėti primaitinimą, kokį maistą pasirinkti, kokios yra paros maisto normos, kas žinotina apie maistą alergijai ir pan. Knyga kupina įvairiausių receptų pagal kuriuos pagamintus patiekalus galėtų skanauti ne tik mažyliai, bet ir jų tėveliai.

„Ankstyvojo amžiaus vaikų (nuo gimimo iki trejų metų) pasiekimų bei pažangos vertinimo gairės ir aprašas“ (Diane Trister Dodge, Sherrie Rudick, Kai-lee Berke). Nepaisant to, kad aprašas siūlomas praktikams-pedagogams, aprašu gali naudotis ir tėvai. Mano dėmesį iš karto atkreipė šie leidinyje įvardinti teiginiai: vertinant vaiko pasiekimus ir pažangą, į vaiką reikėtų žiūrėti kaip į visumą; tikrovėje negalima griežtai atskirti raidos kategorijų, nes vienos srities raida veikia ir yra veikiama kitų raidos sričių; ankstyvojo amžiaus raidos etapai nėra tiesiogiai siejami su vaiko amžiumi. Kitame savo įraše pabandysiu apžvelgti Deimantės raidos pasiekimus pagal šiame apraše išdėstytas gaires.

„Vaiko smegenų mankšta . Nuo gimimo iki 3 metų“ (Jackie Silberg). Poreikis šiai knygai įsigyti atsirado tuomet, kai pajutau, jog man žinomų žaidimų su kūdikiu jau nepakanka. Pavarčiusi knygą, nustebau, jog nemaža dalis joje aprašytų žaidimų yra puikiai žinomi, perduodami lavinant vaikus iš kartos į kartą. Kita vertus, neabejoju, kad knyga leis pasisemti naujų paprastų būdų Deimantės mąstymui lavinti ir tiesiog paįvairinti Deimantės dienotvarkės organizavimą.

„Mama, tėti, padėk man kalbėti. Vaiko kalbos ugdymas nuo kūdikystės“ (Kristina Jurevičiūtė). Praktiniam šios knygelės panaudojimui pagal pateiktus pratimus reikia pasitelkti pirštus, burną ir klausą. Leidinyje teigiama, kad kūdikystėje pagrindus tolesniam motorikos vystymuisi padeda 2-5 minutes trunkantis rankų ir pirštų masažas. Džiaugiuosi, kad tokį masažą Deimantei daryti pradėjome jau anksčiau, patarus neurologei. Labai patiko knygelėje pateikti eilėraštukai, kuriuos galima deklamuoti atliekant mankštą.

Na, o įrašo pabaigai – desertas, kurį pagaminau baigiantis savaitei. Moliūgą, ant kurio sėdi Deimantė (žr. nuotrauką), bandžiau skobti ir išpjaustyti, tačiau nepavykus teko tenkintis šio rudens simbolio panaudojimu kitiems tikslams: virti uogienę ir sriubą, kepti pyragą. Pyragą kepiau pagal šį receptą: https://kumutesvirtuve.lt/2014/10/12/moliuginis-zebriukas/ su tam tikrais pakoregavimais - sodą nugesinau natūraliu jogurtu, naudojau sviesto ir ne moliūgo tarkius, o moliūgo tyrę. Štai ir rezultatas (žr. nuotrauką)!