Kaip gerai dabar suprantu vienišas mama, auginančias savo pyplius (ir net ne vieną) diena iš dienos be vaiko tėčio ar kitų artimųjų pagalbos. Vos tik dviems dienoms mano vyras išvyko į komandiruotę, o man tai jau iššūkis – pirmąkart taip pasilikau namuose vienut vienutėlė su Deimante. Pirmoji diena neatrodė sunki, o įsibėgėjus antrajai jau laukiau, kada gi vyras pagaliau grįš. Žinoma, tvarkytis pavyko ir vienai, bet grįžus vyrui ir atslūgus buvusiai įtampai pasijuto didžiulis nuovargis.
Deimantės dienotvarkė gretinant ją su ankstesnėmis savaitėmis šiek tiek pakito nakties miego atžvilgiu. Mano mažylė užmiega anksčiau, apie 21:30 val. vietoj 22-24 val. Tada mieguista pabunda po 1 ar 2 val., o jei man pavyksta įduoti krūtį tuojau pat, ji pavalgiusi ir toliau miega. Tiesa, naktį iki ryto ji vis dar keliasi valgyti.
Labai džiaugiuosi, kad savo draugių ir pažįstamųjų tarpe turiu taip kaip ir aš neseniai tapusiųjų mamomis. O tai reiškia, kad ir Deimantė turi panašaus į savo amžių draugų. Šią savaitę į svečius pasikvietėme mamą ir jos berniuką, kuris už Deimantę vyresnis dvejomis savaitėmis.
Vizualiai matydama saviškę ir jos berniuką, žinoma, kad imu gretinti abu vaikus: manoji dar nesiverčia nuo pilvo, o jos mažasis draugas jau senokai tai daro, Deimantės draugo pakaušis net nepanašu, jog būtų buvęs nuplikęs – plaukučiai taip tolygiai ir gražiai nuaugę, o Deimantės pakaušį vis dar žymį plikė, mažasis draugas atrodo kiek vikresnis nei Deimantė, bet Deimantė šiek tiek apkūnesnė. Geriausia, jog draugė ne iš tų, kuri pernelyg didžiuotųsi savo vaiko šaunumu, todėl ramino mane, kad Deimantė tuoj ir nuo pilvo apsivers, ir plaukai gražiai ataugs. Žodžiu, nėr čia ko lygiuotis – kiekvienas auga savo ritmu.
Fizinio vystymosi prasme šią savaitę Deimantė patobulėjo tiek, kad sukasi aplink savo ašį. Iki tol man buvo keista, kodėl gulėdama ant pilvo ji vieną koją sulenkia ir šiek tiek krypsta. Tai ir buvo jos startas naujam įgūdžiui – sukimuisi aplinkui. Žinoma, šis naujas jos judėjimo būdas gelbsti ją gainiojant žaislus ant grindų. O gainioti yra ką, nes pati išmoko pastumti gulinčius žaislus. Kartais taip pastuma, kad prireikia mūsų pagalbos: kitaip – prasideda piktas niurnėjimas.
Vyrui išvykstant į komandiruotę paprašiau, kad nupirktų ko nors lauktuvių Deimantei. Grįžo su daniškais sviestiniais sausainiais skardinėje dėžutėje. Juk sausainių neduosi, tad teko pasiūlyti žaisti su dėžute. Ir Deimantei tai labai patiko. Šią savaitę ji dar pamėgo žaisti su medine grybo dalimi nuo riešutų gliaudyklės.
Imu svarstyti, kad turbūt neverta leisti pinigų brangiems žaislams, nes jų galima atrasti savo namuose. Aišku, juokauju. Manau, kad pirktiniai žaislai neabejotinai reikalingi, bet juos tikrai galima pakeisti ar tiesiog dėl įvairovės į žaidimus įtraukti tai, kas yra namų aplinkoje. O per šią savaitę pastebėjau, kad Deimantė susirasti sau įdomios veiklos savo aplinkoje jau moka ir pati. Pavyzdžiui, jos dėmesį labai patraukia etiketės. Bet kur. Ant žaislų, drabužių, patalų. Krapšto, kramto, čiulpia tas etikėtes.
Tokia štai ta 25-toji Deimantės savaitė. Linkime mudvi Mamyčių klubo skaitytojoms ir jų mažiesiems gerų dienų per naująją savaitę.
Kai atsiranda antras, į viską žiūri daug paprasčiau 😃 aš dažnai lieku viena su dviem, baugoka būna tik kai ligos užpuola.
Ačiū, Raudonas balionėli ir Vytulka! O man tik pavydėt, kaip jūs sukatės: viena jau su dviem, o kita, kaip suprantu, beveik jau su dviem 😉
Smagu paskaityti! Manau puikiai įveikėt iššūkį be tėvelio 😃
Šauniai auga jūsų mergytė 👍😀