26 kūdikio raidos savaitė: kas būtų kitaip, jei auginčiau berniuką?

Deimantė mūsų šeimoje yra pirmagimė. Kai laukiausi, gydytoja niekada garantuotai nepasakė, kokios lyties kūdikio laukiuosi. Kartą jai pasirodė, kad tai galbūt bus berniukas - bet vien tik dėl ilgų kojų. Aš tąkart pamaniau, kodėl mergaitė negali būti ilgomis kojomis. Kitąkart, paskutinį nėštumo ketvirtį, gydytoja pasvarstė 70 procentų tikimybę, kad visgi bus mergaitė.

Nežinoti kūdikio lyties man patiko. Tačiau besilaukdama pakankamai dažnai sapnuodavau, jog laukiuosi mergaitės. Dažniausiai tuose sapnuose ji gimdavo būdama ne kūdikis, o vaikas. Vieno sapno scenarijus netgi klostėsi taip, kad išgimdžius mergaitę gydytojų buvo liepta ją sugrąžinti atgal į pilvą. Mūsų džiaugsmui gimė mergaitė Deimantė. Lygiai taip pat būtume džiaugęsi, jei būtų gimęs berniukas.

Dabar, kai Deimantei beveik 6 mėnesiai, aš kartais pagalvoju, o kas būtų kitaip, jei mano pirmagimis būtų berniukas. Elementariausia turbūt pasakyti, kad skirtųsi priežiūra higienos prasme. Fizinės raidos kontekste iš kitų mamų esu girdėjusi, kad nerekomenduojama mergaičių sodinti anksčiau nei reikia. Kažkodėl intiutyviai jaučiu, kad atlikus kokią nors mamų apklausą visgi paaiškėtų, kad kūdikio raidai lytis įtakos neturi.

Vis dėlto, savo ankstesniame įraše minėtoje knygoje „The Wonder Weeks“ (Hetty van de Rijt, Frans Plooij), atradau paminėtus keletą kūdikių lyčių skirtumus. Tebūnie šie skirtumai jūsų, ypač auginančių skirtingų lyčių vaikus, vidinės diskusijos ar tiesiog pasvarstymų objektu:

- savo bejėgiškumą ir nepasitenkinimą kūdikiai-berniukai išreiškia dažniau nei kūdikiai-mergaitės. Mergaitės sugeba savo nepasitenkinimą užgniaužti, šitaip sąlyginai linkdamos pasiduoti depresijai. Tėvams į berniukų nepasitenkinimo apraiškas reaguoti lengva jau vien todėl, kad berniukai leidžia žinoti apie savo bejėgiškumą ir nepasitenkinimą;

- mamoms lengviau pajausti ir suprasti mergaičių norus. Priešingai, berniukų norai ne visada mamoms yra aiškūs. Pavyzdžiui, mamos nežino, ar berniukai tikrai nori žaisti su jomis. Mergaitės ir mamos dėl tos pačios lyties turi daugiau tarpusavio interesų;

- per pirmuosius mėnesius kūdikiai-berniukai gali pareikalauti daugiau dėmesio iš mamų, kadangi jie paprastai daugiau verkia ir nemiega nei mergaitės. Kita vertus, mamos greičiau sureaguoja ir atsako į mergaičių-kūdikių reiškiamus garsus ir labiau kalbasi su mergaitėmis nei berniukais;

- mergaitės, norinčios fizinio kontakto, paprastai sutinka pasiduoti žaidimams su mama, tačiau berniukai tuo pat metu nori siekti ir fizinio kontakto su mama, ir aplinkinio pasaulio tyrinėjimo.

Kol auginu tik mergaitę, man pačiai atrodo, kad nuomonę dėl aukščiau įvardintų teiginių gali nulemti tiesiog pačių tėvų nusiteikimas ir požiūris į kūdikio auginimą. Ir tuomet kūdikio lytis tikrai niekuo dėta.

Šiek tiek „paklaidžiojusi“ po kūdikių lyčių ypatumus toliau norėčiau tęsti įrašą apie savo Deimantės pasiekimus per 26-ąją savaitę. Pagaliau Deimantė verčiasi ne tik nuo nugaros, bet ir nuo pilvo. Gydytoją kaip tik ir buvo minėjusi per 5-ojo mėnesio apsilankymą, kad 6-asis mėnuo dar yra tas laiko rezervas per kurį Deimantė turėtų pradėti verstis nuo pilvo. Tiesa, nuo pilvo kol kas ji verčiasi tik gulėdama ant minkšto pagrindo – lovos, gulėdama ant grindų nuo pilvo nesiverčia. Dėl to man ramiau, nereikia saugoti galvos susitrenkimo.

Deimantė per šią savaitę labai aiškiai parodė, kad jai patinka ir ji nori liesti skirtingų tekstūrų daiktus: pintą mūsų miegamojo lovos galvūgalį, grublėtus tapetus, lango ar durų stiklą, svetainės odinius baldus. Plastikinius ir kitokius žaislus, kuriuose įspaustos ar kaip nors kitaip „įgyvendintos“ skirtingos faktūros, panašu, kad Deimantė irgi atpažįsta ir sąmoningai čiupinėja tam, kad pastebėtų skirtumus.

Man sveikata visada atrodė viena pagrindinių gyvenimo vertybių. Augindama Deimantę supratau, kaip svarbu neturėti baimės, nesijaudinti, kad vaikas serga. Juk gera kūdikio sveikata – tai vienas iš veiksnių tinkamai kūdikio raidai.

Gaila, bet Deimantė neišvengė susidūrimo su sloga, vieną dieną turėjo ne aukštą temperatūrą. Labai jaudinausi, kad visa tai neišsirutuliotų į rimtą ligą. Sloga taip pasireiškė, kad teko įsigyti aspiratorių, kuris tapo didžiuliu Deimantės priešu. Per 5 dienas Deimantės slogos “neišgyvendinau“, bet labai tikiuosi, kad jos sveikata pasitaisys. Ji, kad ir sloguodama, bet pakankamai geros savo nuotaikos mums nešykštėjo.

Pagerinti sveikatą Deimantei bandžiau ir nauju pirkiniu – kalėdine knyga su garsais. Ech, tik namuose pastebėjau, kad knyga skirta ne jaunesniems nei 3 metai (turbūt dėl knygoje esančių elementų). Leidžiu Deimantei pažaisti su knyga, kai esu šalia jos.

Savaitei besibaigiant pagaliau užsakiau Deimantės nuotraukų išspausdinimą. Iki šiol kompiuteryje atskiruose aplankuose saugau jos nuotraukas pagal kiekvieną savaitę. Kai sukėlus nuotraukas iš fotoaparato tenka nuspręsti, kurią nuotrauką iš panašių trinti, būna tikras galvos skausmas.

Turbūt pastebėjot, kad apie Deimantės raidą šįsyk išplepėjau ne daug. Tikiuosi, kita savaitė bus turtingesnė mano kūdikio raidos pasiekimais.